Trinamųjų girnų apatinė dalis

Trinamosios girnos iš ankstyvosios gyvenvietės
Aktualu iki 2013-05-26

Akmuo (granitas)
I tūkst.
Striška G. Vilniaus Žemutinės pilies Valdovų rūmų teritorija. Vidinio kiemo archeologinių tyrimų 2005 m. ataskaita, radinio inv. Nr. 8347.

Iki atsirandant sukamosioms girnoms grūdams trinti buvo naudojamos trinamosios girnos. Jas sudarė du akmenys – apatinis akmuo ir trintuvas. Ant apatinio trinamųjų girnų akmens pilti grūdai, o apvaliu ar ovaliu trintuvu jie būdavo trinami. Apatiniai trinamųjų girnų akmenys yra su didesniu ar mažesniu įdubimu, atsiradusiu dėl ilgalaikio grūdų trynimo.

Tokių trinamųjų girnų bei trintuvų Lietuvos teritorijoje rasta jau vėlyvojo neolito gyvenvietėse. Tačiau vis labiau šios girnos ėmė plisti senojo geležies amžiaus pradžioje. Naudojamasi jomis buvo visą I tūkstantmetį, kol palaipsniui pakeitė sukamosios girnos. 

Ankstyvosios gyvenvietės kultūriniame sluoksnyje taip pat rasta apatinė trinamųjų girnų dalis. Ji yra netaisyklingos formos, 30 x 29,5 cm dydžio, 7,5–11 cm aukščio. Trinamasis paviršius įdubęs apie 0,7–1,5 cm.

Medžiagą parengė Augustina Kurilienė
Fotografas Vytautas Abramauskas

Panaudota literatūra:
Grigalavičienė E. Žalvario ir ankstyvasis geležies amžius Lietuvoje, Vilnius, 1995, p. 101.
Kulikauskas P., Kulikauskienė R., Tautavičius A. Lietuvos archeologijos bruožai, Vilnius, 1961, p. 187–188, 309.
Michelbertas M. Senasis geležies amžius Lietuvoje, IIV amžius, Vilnius, 1986, p. 169.
Rimantienė R. Akmens amžius Lietuvoje, Vilnius, 1996, p. 281.

Susiję įrašai

Daugiau straipsnių

Gobelenas „Aleksandro Didžiojo ir Statiros vestuvių šventė“ (serija „Aleksandro Didžiojo istorija“)

Gobelenas „Aleksandro Didžiojo ir Statiros vestuvių šventė“ (serija „Aleksandro Didžiojo istorija“)

20251208

Briuselio dirbtuvėse išaustame gobelene vaizduojamas įvykis iš Aleksandro Didžiojo gyvenimo. Šis Antikos karvedys, Makedonijos karalius (336–323 pr. Kr.) sukūrė imperiją, kuri vienijo daugybę tautų ir užėmė didžiulę teritoriją, apimančią dalį pietų Europos ir didelę dalį Vidurinės Azijos. Ilgai kovojęs su persų valdovu Darijumi III, Aleksandras jį nugalėjo Iso mūšyje 333 pr. Kr., o 324 m. pr. Kr. Sūzuose (dab. Šušas, Iranas) vedė Darijaus III dukterį Statirą. Šių vestuvių scena pavaizduota muziejaus turimame gobelene. Iš istorinių šaltinių žinoma, kad vestuvės buvo labai iškilmingos. Kartu su Aleksandru vietines moteris vedė daug jo bendražygių bei pavaldinių.

 

Plačiau

Publikuota: 2013-05-20 Atnaujinta: 2013-05-20 08:27
smart foreash ccms6
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti lankytojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo ir slapukų politika