Trinamųjų girnų apatinė dalis

Trinamosios girnos iš ankstyvosios gyvenvietės
Aktualu iki 2013-05-26

Akmuo (granitas)
I tūkst.
Striška G. Vilniaus Žemutinės pilies Valdovų rūmų teritorija. Vidinio kiemo archeologinių tyrimų 2005 m. ataskaita, radinio inv. Nr. 8347.

Iki atsirandant sukamosioms girnoms grūdams trinti buvo naudojamos trinamosios girnos. Jas sudarė du akmenys – apatinis akmuo ir trintuvas. Ant apatinio trinamųjų girnų akmens pilti grūdai, o apvaliu ar ovaliu trintuvu jie būdavo trinami. Apatiniai trinamųjų girnų akmenys yra su didesniu ar mažesniu įdubimu, atsiradusiu dėl ilgalaikio grūdų trynimo.

Tokių trinamųjų girnų bei trintuvų Lietuvos teritorijoje rasta jau vėlyvojo neolito gyvenvietėse. Tačiau vis labiau šios girnos ėmė plisti senojo geležies amžiaus pradžioje. Naudojamasi jomis buvo visą I tūkstantmetį, kol palaipsniui pakeitė sukamosios girnos. 

Ankstyvosios gyvenvietės kultūriniame sluoksnyje taip pat rasta apatinė trinamųjų girnų dalis. Ji yra netaisyklingos formos, 30 x 29,5 cm dydžio, 7,5–11 cm aukščio. Trinamasis paviršius įdubęs apie 0,7–1,5 cm.

Medžiagą parengė Augustina Kurilienė
Fotografas Vytautas Abramauskas

Panaudota literatūra:
Grigalavičienė E. Žalvario ir ankstyvasis geležies amžius Lietuvoje, Vilnius, 1995, p. 101.
Kulikauskas P., Kulikauskienė R., Tautavičius A. Lietuvos archeologijos bruožai, Vilnius, 1961, p. 187–188, 309.
Michelbertas M. Senasis geležies amžius Lietuvoje, I–IV amžius, Vilnius, 1986, p. 169.
Rimantienė R. Akmens amžius Lietuvoje, Vilnius, 1996, p. 281.

Susiję įrašai

Daugiau straipsnių

Knyga „Kancyonołas, tey east Knigos psolmu ir giesmių dwasiszku ant garbes Diewuy, Traycioy szwentoy wienatijamuy, ant wartoima baźniczios Dides Kunigayksztistes Lietuwos iszduotos“

Knyga „Kancyonołas, tey east Knigos psolmu ir giesmių dwasiszku ant garbes Diewuy, Traycioy szwentoy wienatijamuy, ant wartoima baźniczios Dides Kunigayksztistes Lietuwos iszduotos“

20261116

Ši knyga – tai kalvinistų giesmynas ir maldynas su daugiabalsėmis (keturbalsėmis) liturginėmis giesmėmis lietuvių kalba.
Pirmą kartą „Kancionalas“ išspausdintas 1781 m. Karaliaučiuje, Hartungų spaustuvėje. Leidinys parengtas pagal 1653 m. Kėdainiuose išspausdintame evangelikų reformatų giesmių ir maldų rinkinyje „Knyga nobažnystės krikščioniškos“ buvusį giesmyną, sudariusį kalvinistų giedamosios liturgijos pagrindą XVII–XVIII amžiuje. Psalmyną su giesmėmis iš lenkų kalbos išvertė ir šiam leidiniui parengė Kėdainių burmistras Steponas Jaugelis-Telega (apie 1600 – po 1666). Pridėjus papildomus 8 psalmių vertimus ir 50 giesmių, 1781 m. buvo išspausdintas „Kancionalas“. Leidinį sudarė 108 lietuviškos psalmės, 207 lietuviškos giesmės ir trys priedai. Kalbinė analizė rodo, kad leidinio sudarytojas – vienas asmuo. Ilgą laikąmanyta, kad knygą parengė reformatų dvasininkas Mykolas Cerauskis (1753–1824). Tuo suabejojo tyrėjai Zigmas Zinkevičius, Ingė Lukšaitė ir Birutė Kabašinskaitė. Pastaroji atliko lyginamąją neabejotinai M. Cerauskio rengtų tekstų ir „Kancionalo“ analizę bei padarė išvadą, kad jis greičiausiai nėra leidinio sudarytojas. 

 

Plačiau

Publikuota: 2013-05-20 Atnaujinta: 2013-05-20 08:27
smart foreash ccms6
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti lankytojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo ir slapukų politika