Trinamųjų girnų apatinė dalis

Trinamosios girnos iš ankstyvosios gyvenvietės
Aktualu iki 2013-05-26

Akmuo (granitas)
I tūkst.
Striška G. Vilniaus Žemutinės pilies Valdovų rūmų teritorija. Vidinio kiemo archeologinių tyrimų 2005 m. ataskaita, radinio inv. Nr. 8347.

Iki atsirandant sukamosioms girnoms grūdams trinti buvo naudojamos trinamosios girnos. Jas sudarė du akmenys – apatinis akmuo ir trintuvas. Ant apatinio trinamųjų girnų akmens pilti grūdai, o apvaliu ar ovaliu trintuvu jie būdavo trinami. Apatiniai trinamųjų girnų akmenys yra su didesniu ar mažesniu įdubimu, atsiradusiu dėl ilgalaikio grūdų trynimo.

Tokių trinamųjų girnų bei trintuvų Lietuvos teritorijoje rasta jau vėlyvojo neolito gyvenvietėse. Tačiau vis labiau šios girnos ėmė plisti senojo geležies amžiaus pradžioje. Naudojamasi jomis buvo visą I tūkstantmetį, kol palaipsniui pakeitė sukamosios girnos. 

Ankstyvosios gyvenvietės kultūriniame sluoksnyje taip pat rasta apatinė trinamųjų girnų dalis. Ji yra netaisyklingos formos, 30 x 29,5 cm dydžio, 7,5–11 cm aukščio. Trinamasis paviršius įdubęs apie 0,7–1,5 cm.

Medžiagą parengė Augustina Kurilienė
Fotografas Vytautas Abramauskas

Panaudota literatūra:
Grigalavičienė E. Žalvario ir ankstyvasis geležies amžius Lietuvoje, Vilnius, 1995, p. 101.
Kulikauskas P., Kulikauskienė R., Tautavičius A. Lietuvos archeologijos bruožai, Vilnius, 1961, p. 187–188, 309.
Michelbertas M. Senasis geležies amžius Lietuvoje, IIV amžius, Vilnius, 1986, p. 169.
Rimantienė R. Akmens amžius Lietuvoje, Vilnius, 1996, p. 281.

Susiję įrašai

Daugiau straipsnių

Turkio karoliukas

Turkio karoliukas

20260309

Per archeologinius tyrinėjimus Vilniaus kultūriniuose sluoksniuose rasta daugiau nei trys dešimtys juvelyrinių dirbinių su brangakmeniais. XVI–XVII a. mena žiedai su deimantu, rubinu, turkiais, auskaras su koralu, dirbinys su smaragdu, agato ir turkio akutės, perlų, koralo, gagato, jaspio, turkio karoliukai.
Vienas iš papuošalų – melsvos spalvos nedidelis, vos 0,5 cm aukščio, karoliukas. Laboratorijoje atlikus tyrimus buvo nustatyta, kad jis pagamintas iš turkio. Karoliukas galėjo būti vėrinio arba puošybinio dekoro detalė. Įvairių formų karoliukais puošti pasaulietiniai ir liturginiai dirbiniai, jie verti ir į vėrinius.

 

Plačiau

Publikuota: 2013-05-20 Atnaujinta: 2013-05-20 08:27
smart foreash ccms6
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti lankytojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo ir slapukų politika