Kokliai su putu (it. „putto“)

Aktualu iki 2017-08-20

XVI a. II ketv.
Molis, glazūra
Matmenys: siaurosios plokštės 19,5 x 10,5 cm
Kuncevičius A., Tautavičius A., Urbanavičius V. Vilniaus Žemutinės pilies rūmų teritorijos 1990 m. tyrimai, radinio inv. Nr. 176a/2.

Matmenys: pagrindinės plokštės 19,3 x 19,8 cm, siaurosios plokštės 19,4 x 10,4 cm
Kuncevičius A., Tautavičius A., Urbanavičius V. Vilniaus Žemutinės pilies rūmų teritorijos 1990 m. tyrimai, radinio inv. Nr. 176a/1.
Restauravo Deimantė Baubaitė, rest. prot. Nr. 111/8884 (Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai)

Matmenys: pagrindinės plokštės 19,5 x 20,1 cm, siaurosios plokštės 19,6 x 10,2 cm
Kuncevičius A., Tautavičius A., Urbanavičius V. Vilniaus Žemutinės pilies rūmų teritorijos 1990 m. tyrimai, radinio inv. Nr. 174a/1.
Restauravo Aušra Pocienė, rest. prot. Nr. 76/3449 (Lietuvos dailės muziejaus Prano Gudyno restauravimo centras)

Kampinėse koklių plokštėse pavaizduota nuogo berniuko, jojančio žaisliniu arkliuku, figūra. Jis vienoje rankoje virš peties iškėlęs kamuolį, kitoje – medinio arkliuko pavadėlį. Pagrindinės koklių plokštės puoštos stilizuotų gėlės žiedų motyvais. Puto įvaizdis vienu metu aprėpia angelo, kupidono ir vaiko bruožus. Šokančių, grojančių ir žaidžiančių nuogų vaikų (putų) siužetai ypač išpopuliarėjo renesanso dailėje, kuriai didelę įtaką darė antikinė kultūra.

Izraelis van Mekenemas (Israhel van Meckenem, apie 1445–1503), Žaidžiantys vaikai, 1480–1490, Britų muziejus, Londonas, Jungtinė Karalystė (The British Museum, London, United Kingdom)

Žanas III Peniko (Jean III Pénicaud, Prancūzija, mirė 1570 m.), XVI a. vid., Liuksemburgo muziejus, Paryžius, Prancūzija (Musée du Luxembourg, Paris, France)

Atliekant archeologinius tyrimus rastų XVI a. antro ketvirčio koklių pagrindu rekonstruotos trys Valdovų rūmų muziejaus krosnys. Kokliai su putu panaudoti rekonstruojant krosnį, kurią muziejaus lankytojai gali pamatyti atkurtų Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų Renesansiniame raštinės kambaryje.

Medžiagą parengė Ėrika Striškienė
Fotografas Vytautas Abramauskas

Panaudota literatūra
Rackevičius G. XVI a. koklinių krosnių rekonstrukcija. XVI a. koklių katalogas, Vilnius, 2012.

Susiję įrašai

Daugiau straipsnių

Stiklinių apyrankių fragmentai

20250519

Stiklo masę išgauti išmokta II tūkstantmetyje prieš Kristų Egipte ir Artimuosiuose Rytuose. Stikliniams dirbiniams pagaminti reikėjo trijų pagrindinių komponentų – smėlio (silicio dioksido SiO₂), sodos (natrio karbonato Na₂CO₂) ir potašo (kalio karbonato K₂CO₃). Spalvą stiklui suteikdavo įvairių metalų (pavyzdžiui, švino, alavo ir kt.) oksidai. Iš stiklo masės gaminti ne tik indai, bet ir papuošalai. Labiausiai paplitę buvo įvairių spalvų, vienspalviai arba daugiaspalviai, stiklo karoliukai. Taip pat stiklinės apyrankės.
Tyrinėtojai pastebi, kad stiklinės apyrankės buvo paplitusios didelėje Europos dalyje ir būdingos tiek krikščioniškos, tiek pagoniškos, tiek ir musulmoniškos (pavyzdžiui, Pirėnų pusiasalyje) kultūros regionams. Šių dirbinių įvairovė buvo gana didelė. Apyrankių lankeliai – apvalaus, ovalaus, kvadratinio, pusapvalio skersinio pjūvio formos, lygūs, neornamentuoti, tordiruoti arba puošti spalvoto stiklo įvijomis.

 

 

Plačiau

Publikuota: 2017-08-14 Atnaujinta: 2017-08-04 09:51
smart foreash ccms6
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti lankytojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo ir slapukų politika