Briaunotas gintarinis karolis

Briaunotas gintarinis karolis
Aktualu iki 2017-10-15

XIV–XV a.
Gintaras
Ilgis 23 mm, skersmuo 13,5 x 15,5 mm
Ožalas E., Montvilaitė E., Žvirblys A. Vilniaus Žemutinės pilies Valdovų rūmų teritorija. Pietų korpuso prieigų archeologiniai tyrimai į rytus nuo Valdovų rūmų (trasa III) 2004–2006 m., radinio inv. Nr. Kd 22.

Gintariniai papuošalai Viduramžiais ir vėlesniais laikais Lietuvoje nedažnai buvo nešiojami. Jų gana retai aptinkama tiek miestuose, tiek periferinėse gyvenvietėse.

Vilniuje XIV a. antroje pusėje – XV a. pr. veikė gintaro apdirbimo dirbtuvė, įsikūrusi Žemutinės pilies teritorijoje. Čia rasta gintaro žaliavos, nebaigtų gaminti, brokuotų bei gatavų dirbinių (žiedas, karoliai). Tikėtina, kad jie pagaminti šioje dirbtuvėje: įspūdingas, masyvus, bet mažo vidinio skersmens gintarinis žiedas, įvairių formų karoliai. Vienas iš karolių – šešiabriaunis, rombo skerspjūvio, jo šonai taip pat briaunoti, ištęsto rombo pavidalo. Kartu aptikta ovalo formos karoliukų.

Gintarinių karolių rasta ir Vilniuje Šv. Ignoto gatvėje, XIII–XIV a. – Kernavės Kriveikiškio, XVI–XVII a. – Panevėžio kapinynuose. Vėrinys, sudarytas iš stiklo karolių, įvijėlės ir gintarinio kryželio, buvęs įdėtas į kūdikio kapą (XIV a., Vilnius, Bokšto g. kapinynas).

Žinomas Žygimanto Augusto sesers – Onos Jogailaitės kabutis, pagamintas iš gintaro, jūros putų ir sidabro (apie 1585). Jame – jos vyro (Stepono Batoro) portretas. Kabutis saugomas Vavelio katedros lobyne.

Vėlesniais amžiais gintaras naudotas ir dekoratyviniams dirbiniams gaminti, dėžutėms, indams puošti. Iš jo gaminti ir rožinio karoliukai.

Medžiagą parengė Rasa Valatkevičienė
Fotografas Vytautas Abramauskas

Panaudota literatūra
Bliujienė A. Lietuvos priešistorės gintaras, Vilnius, 2007.

Gerbutavičiūtė  A. Senojo Panevėžio kapinių palikimas: XVI a. pr. – XVII a. II p. archeologinių radinių katalogas, Vilnius, 2013.
Jonaitis R. „Civitas Rutenica“ Vilniuje XIII–XV a. archeologijos duomenimis. Daktaro disertacija, Klaipėda, 2013.
Nowacki D., Piwocka M. Klejnoty w dawnej Polsce, Warszawa, 2011.
Ušinskas V. „Tyrinėjimai Vilniuje, K. Giedrio gatvėje“, in: Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1982–1983 metais, Vilnius, 1983, p. 118–121.
Vėlius G. Kernavės miesto bendruomenė XIII–XIV a., Vilnius, 2005.
„Valdovų rūmų muziejus tapo Gintaro kelio objektu“, 2013-09-27, in: valdovurumai.lt, https://www.valdovurumai.lt/aktualijos/valdovu-rumu-muziejus-tapo-gintaro-kelio-objektu#.WXWww9SLTeg [žiūrėta 2017-08-03].

Susiję įrašai

Daugiau straipsnių

Raereno akmens masės ąsotis

Raereno akmens masės ąsotis

20260720

Buitinės keramikos kolekcija sudaro vieną didžiausių Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų rinkinių dalių. Joje saugomi įvairių laikotarpių vietinių meistrų dirbiniai ir importuoti indai. Šiame tekste pristatomas vienas retesnių importinės keramikos pavyzdžių – Raereno akmens masės ąsotis.
Akmens masė – tai aukštoje temperatūroje sukepęs molio ir kitų uolienų mišinys. Ji gali būti balta, pilka, gelsva ar ruda. Tokia keramika yra kieta, neporinga, nepralaidi skysčiams ir neperšviečiama. Šios rūšies indai pradėti gaminti dabartinės Vokietijos Reino regione, vėliau jų gamyba išplito į Žemutinę Saksoniją ir Belgiją, o nuo XVII a. – ir į Angliją. Akmens masės technologija turėjo didelę įtaką vėlyvųjų Viduramžių ir Naujųjų laikų keramikos tradicijoms, keitė ne tik gamybos procesus, bet ir buitinius bei socialinius įpročius.

 

Plačiau

Publikuota: 2017-10-09 Atnaujinta: 2017-10-08 23:59
smart foreash ccms6
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti lankytojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo ir slapukų politika