Briaunotas gintarinis karolis

Briaunotas gintarinis karolis
Aktualu iki 2017-10-15

XIV–XV a.
Gintaras
Ilgis 23 mm, skersmuo 13,5 x 15,5 mm
Ožalas E., Montvilaitė E., Žvirblys A. Vilniaus Žemutinės pilies Valdovų rūmų teritorija. Pietų korpuso prieigų archeologiniai tyrimai į rytus nuo Valdovų rūmų (trasa III) 2004–2006 m., radinio inv. Nr. Kd 22.

Gintariniai papuošalai Viduramžiais ir vėlesniais laikais Lietuvoje nedažnai buvo nešiojami. Jų gana retai aptinkama tiek miestuose, tiek periferinėse gyvenvietėse.

Vilniuje XIV a. antroje pusėje – XV a. pr. veikė gintaro apdirbimo dirbtuvė, įsikūrusi Žemutinės pilies teritorijoje. Čia rasta gintaro žaliavos, nebaigtų gaminti, brokuotų bei gatavų dirbinių (žiedas, karoliai). Tikėtina, kad jie pagaminti šioje dirbtuvėje: įspūdingas, masyvus, bet mažo vidinio skersmens gintarinis žiedas, įvairių formų karoliai. Vienas iš karolių – šešiabriaunis, rombo skerspjūvio, jo šonai taip pat briaunoti, ištęsto rombo pavidalo. Kartu aptikta ovalo formos karoliukų.

Gintarinių karolių rasta ir Vilniuje Šv. Ignoto gatvėje, XIII–XIV a. – Kernavės Kriveikiškio, XVI–XVII a. – Panevėžio kapinynuose. Vėrinys, sudarytas iš stiklo karolių, įvijėlės ir gintarinio kryželio, buvęs įdėtas į kūdikio kapą (XIV a., Vilnius, Bokšto g. kapinynas).

Žinomas Žygimanto Augusto sesers – Onos Jogailaitės kabutis, pagamintas iš gintaro, jūros putų ir sidabro (apie 1585). Jame – jos vyro (Stepono Batoro) portretas. Kabutis saugomas Vavelio katedros lobyne.

Vėlesniais amžiais gintaras naudotas ir dekoratyviniams dirbiniams gaminti, dėžutėms, indams puošti. Iš jo gaminti ir rožinio karoliukai.

Medžiagą parengė Rasa Valatkevičienė
Fotografas Vytautas Abramauskas

Panaudota literatūra
Bliujienė A. Lietuvos priešistorės gintaras, Vilnius, 2007.

Gerbutavičiūtė  A. Senojo Panevėžio kapinių palikimas: XVI a. pr. – XVII a. II p. archeologinių radinių katalogas, Vilnius, 2013.
Jonaitis R. „Civitas Rutenica“ Vilniuje XIII–XV a. archeologijos duomenimis. Daktaro disertacija, Klaipėda, 2013.
Nowacki D., Piwocka M. Klejnoty w dawnej Polsce, Warszawa, 2011.
Ušinskas V. „Tyrinėjimai Vilniuje, K. Giedrio gatvėje“, in: Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1982–1983 metais, Vilnius, 1983, p. 118–121.
Vėlius G. Kernavės miesto bendruomenė XIII–XIV a., Vilnius, 2005.
„Valdovų rūmų muziejus tapo Gintaro kelio objektu“, 2013-09-27, in: valdovurumai.lt, https://www.valdovurumai.lt/aktualijos/valdovu-rumu-muziejus-tapo-gintaro-kelio-objektu#.WXWww9SLTeg [žiūrėta 2017-08-03].

Susiję įrašai

Daugiau straipsnių

Gobelenas „Karaliaus Kyro dekreto paskelbimas“ (serija „Kyro didžiojo istorija“)

Gobelenas „Karaliaus Kyro dekreto paskelbimas“ (serija „Kyro didžiojo istorija“)

20261102

Gobelene vaizduojamas pranašo Izaijo knygos 45 skyriuje užrašytas tekstas (Iz 45), kuriame Dievas kreipiasi į Persijos karalių Kyrą, pareikšdamas, kad Jis pasirinko jį savo dieviškos valios įrankiu, nors Kyras Jo nepažįsta. Dievo vedamas Kyras leido į Babiloną ištremtiems izraelitams sugrįžti į Jeruzalę ir atstatyti 586 m. pr. Kr. sunaikintą šventyklą. Audinyje vaizduojamos dvi įvykio scenos: vienoje jų Persijos karalius Kyras skelbia savo dekretą, kitoje šis karalius izraelitų šventyklai grąžina išgrobstytas vertybes. Šv. Rašte rašoma, kad Kyras visoje savo karalystėje žodžiu ir raštu paskelbė tokį sprendimą: „VIEŠPATS, Dangaus Dievas, atidavė man visas žemės karalystes ir pavedė man pastatyti jam Namus Jeruzalėje, kuri yra Jude. Todėl tesileidžia į kelionę visi, kas priklauso jo tautai. Jų Dievas juos telydi!“ (2 Kr 36). 

 

Plačiau

Publikuota: 2017-10-09 Atnaujinta: 2017-10-08 23:59
smart foreash ccms6
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti lankytojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo ir slapukų politika