Briaunotas gintarinis karolis

Briaunotas gintarinis karolis
Aktualu iki 2017-10-15

XIV–XV a.
Gintaras
Ilgis 23 mm, skersmuo 13,5 x 15,5 mm
Ožalas E., Montvilaitė E., Žvirblys A. Vilniaus Žemutinės pilies Valdovų rūmų teritorija. Pietų korpuso prieigų archeologiniai tyrimai į rytus nuo Valdovų rūmų (trasa III) 2004–2006 m., radinio inv. Nr. Kd 22.

Gintariniai papuošalai Viduramžiais ir vėlesniais laikais Lietuvoje nedažnai buvo nešiojami. Jų gana retai aptinkama tiek miestuose, tiek periferinėse gyvenvietėse.

Vilniuje XIV a. antroje pusėje – XV a. pr. veikė gintaro apdirbimo dirbtuvė, įsikūrusi Žemutinės pilies teritorijoje. Čia rasta gintaro žaliavos, nebaigtų gaminti, brokuotų bei gatavų dirbinių (žiedas, karoliai). Tikėtina, kad jie pagaminti šioje dirbtuvėje: įspūdingas, masyvus, bet mažo vidinio skersmens gintarinis žiedas, įvairių formų karoliai. Vienas iš karolių – šešiabriaunis, rombo skerspjūvio, jo šonai taip pat briaunoti, ištęsto rombo pavidalo. Kartu aptikta ovalo formos karoliukų.

Gintarinių karolių rasta ir Vilniuje Šv. Ignoto gatvėje, XIII–XIV a. – Kernavės Kriveikiškio, XVI–XVII a. – Panevėžio kapinynuose. Vėrinys, sudarytas iš stiklo karolių, įvijėlės ir gintarinio kryželio, buvęs įdėtas į kūdikio kapą (XIV a., Vilnius, Bokšto g. kapinynas).

Žinomas Žygimanto Augusto sesers – Onos Jogailaitės kabutis, pagamintas iš gintaro, jūros putų ir sidabro (apie 1585). Jame – jos vyro (Stepono Batoro) portretas. Kabutis saugomas Vavelio katedros lobyne.

Vėlesniais amžiais gintaras naudotas ir dekoratyviniams dirbiniams gaminti, dėžutėms, indams puošti. Iš jo gaminti ir rožinio karoliukai.

Medžiagą parengė Rasa Valatkevičienė
Fotografas Vytautas Abramauskas

Panaudota literatūra
Bliujienė A. Lietuvos priešistorės gintaras, Vilnius, 2007.

Gerbutavičiūtė  A. Senojo Panevėžio kapinių palikimas: XVI a. pr. – XVII a. II p. archeologinių radinių katalogas, Vilnius, 2013.
Jonaitis R. „Civitas Rutenica“ Vilniuje XIII–XV a. archeologijos duomenimis. Daktaro disertacija, Klaipėda, 2013.
Nowacki D., Piwocka M. Klejnoty w dawnej Polsce, Warszawa, 2011.
Ušinskas V. „Tyrinėjimai Vilniuje, K. Giedrio gatvėje“, in: Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1982–1983 metais, Vilnius, 1983, p. 118–121.
Vėlius G. Kernavės miesto bendruomenė XIII–XIV a., Vilnius, 2005.
„Valdovų rūmų muziejus tapo Gintaro kelio objektu“, 2013-09-27, in: valdovurumai.lt, https://www.valdovurumai.lt/aktualijos/valdovu-rumu-muziejus-tapo-gintaro-kelio-objektu#.WXWww9SLTeg [žiūrėta 2017-08-03].

Susiję įrašai

Daugiau straipsnių

Molinis butelio formos indas

Molinis butelio formos indas

20251215

Didelę dalį Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų rinkinių sudaro XVI–XVII a. buitinės keramikos kolekcija. Vienas iš unikalių jos eksponatų buvo aptiktas 1989 m. vėlyvosios Gotikos rūmų rytinio korpuso šiaurės rytinėje latrinos šachtoje. Tai žiestas, glazūruotas, siaurakaklis butelio formos indas, surastas sveikas. Tikėtina, kad latrinos šachtos užpildas, į kurį pateko indas, leido jam išlikti nepažeistam.
Surastas butelio formos indas yra 15 cm aukščio, sienelės ties peteliais pūstos, išplatėja iki 9,2 cm, puoštos horizontaliomis žiedimo rievėmis. Peteliai dekoruoti dviem juosiančiomis horizontaliai įrėžtomis linijomis. Kaklelis 3,5 cm skersmens, jį užbaigia pakraštėlis su dviem 0,7 cm pločio briaunomis. Kaklelio angos skersmuo 4,1 cm. Indelio vidinė pusė dengta žalia glazūra, išorinėje pusėje ji netolygiai nutekėjusi. Butelio pėda dekoruota pirštų įspaudų bangele, dugno skersmuo 7,5 cm.

 

Plačiau

Publikuota: 2017-10-09 Atnaujinta: 2017-10-08 23:59
smart foreash ccms6
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti lankytojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo ir slapukų politika