Kokliai su įsimylėjusių jaunuolių pora

XVI a. II ketv.
Molis
Koklio aukštis 33,8 cm, plotis 19,9 cm, gylis 7,7 cm
Kuncevičius A., Tautavičius A., Urbanavičius V. Vilniaus Žemutinės pilies rūmų teritorijos 1989–1990 m. tyrimai, radinio inv. Nr. 213/2/1.
Restauravo Raimonda Rudokaitė, rest. prot. Nr. 12/12 (Pilių tyrimo centras „Lietuvos pilys“)

Molis, glazūra
Koklio aukštis 33,1 cm, plotis 19,5 cm, gylis 7,6 cm
Kuncevičius A., Tautavičius A., Urbanavičius V. Vilniaus Žemutinės pilies rūmų teritorijos 1989–1990 m. tyrimai, radinio inv. Nr. 213/2/58.
Restauravo Raimonda Rudokaitė, rest. prot. Nr. 3/31 (Pilių tyrimo centras „Lietuvos pilys“)

Molis, glazūra
Koklio aukštis 33,6 cm, plotis 18,5 cm, gylis 6,9 cm
Kuncevičius A., Tautavičius A., Urbanavičius V. Vilniaus Žemutinės pilies rūmų teritorijos 1989–1990 m. tyrimai, radinio inv. Nr. 213/2/59.
Restauravo Bronislava Kunkulienė, rest. prot. Nr. 644/9417 (Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai)

XVI a. antru ketvirčiu datuojamų pusiau cilindrinių koklių plokštumoje pavaizduota ant suolo sėdinčių įsimylėjusių jaunuolių pora. Toks siužetas turi alegorinę prasmę. Jis buvo dažnas XV a. graviūrose ir knygose – įsimylėjėlių pora vaizduojama kaip romantiškos meilės, pirmojo įsimylėjėlių prisilietimo arba santuokinės ištikimybės simbolis.

Įsimylėjėlių pora, meistras E. S. (kūrė 1450–1467), XV a., Metropolitano meno muziejus (Niujorkas, JAV)

Įsimylėjėlių porelė, Izraelis van Mekenemas (Israhel van Meckenem, apie 1445–1503), 1465–1500 m., Britų muziejus (Londonas, Jungtinė Karalystė)

Įsimylėjėlių porelė, Izraelis van Mekenemas (Israhel van Meckenem, apie 1445–1503), 1495 m., Britų muziejus (Londonas, Jungtinė Karalystė)

Įsimylėjėlių porelė, Izraelis van Mekenemas (Israhel van Meckenem, apie 1445–1503), in: Horae ad usum Parisiensem, 1475–1500, Prancūzijos nacionalinė biblioteka (Paryžius)

Kokliai rasti viename iš Vilniaus Žemutinės pilies Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų pietų korpuso rūsių, hidroizoliacijos sluoksnyje, kartu su kitais šiuo laikotarpiu datuojamais kokliais. Jų pagrindu rekonstruota krosnis pastatyta Valdovų rūmų Renesansiniame raštinės kambaryje.

Kokliai ir šio laikotarpio krosnių įrengimas siejami su 1518 m. įvykusiomis Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Žygimanto Senojo (1506–1548) ir Bario bei Milano kunigaikštytės Bonos Sforcos (Sforza, 1494–1557) vestuvėmis bei Vilniaus rezidencijos pobūdžio renesansinių rūmų statyba, trukusia iki 1530 m. gaisro.

Medžiagą parengė Ėrika Striškienė
Fotografas Vytautas Abramauskas

Panaudoti šaltiniai ir literatūra:
Rackevičius G. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai Vilniuje. XVI a. koklinių krosnių rekonstrukcija. XVI a. koklių katalogas, Vilnius, 2012.
Striškienė Ė. „Archeologinių radinių panaudojimas atkuriant Vilniaus Žemutinės pilies didžiųjų kunigaikščių rūmų interjerą: XV–XVII a. grindų danga ir krosnys“, in: Chronicon Palatii Magnorum Ducum Lithuaniae, vol. 3: MMXII–MMXIII, comparavit G. Striška, Vilnae, MMXV, p. 255–279.
Vitkauskienė B. R. Vilniaus Žemutinės pilies renesansinių koklių ikonografiniai šaltiniai, Vilnius, 2006.