Stalinis laikrodis

Stalinis laikrodis
Aktualu iki 2018-11-25

Meistras Johanas Šaireris (Johan Scheirer; Scherer, Scheur, Scheurer)
Vilnius, XVII a. I p.
Bronza, auksas, sidabras, alavas, geležis, stiklas
Kalyba, graviravimas, raižymas, auksavimas
9,5 x 14,3 x 12,3 cm
Inv. Nr. VR-1084
2018 m. birželio 27 d. įsigytas antikvariate „Galerie Neuse Kunsthandel GmbH“ (Vokietija)  

Apie Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikrodžių meistrą Johaną Šairerį (Johan Scheirer; Scherer, Scheur, Scheurer) nėra daug žinių. Žinoma, kad apie jį savo knygoje „Zegary i zegarki w zbiorach Zamku Królewskiego na Wawelu“ užsimena Stanislava Link-Lenčovska (Stanisława Link-Lenczowska). Anot autorės, J. Šaireris galėjo dirbti Vilniuje XVII a. pirmoje pusėje. Yra žinomi tik keli šio meistro sukurti staliniai laikrodžiai. Laikrodis unikalus, nes jo viduje yra įrašas „Johan Scheirer Vilnae“. Tai liudija, kad laikrodis pagamintas Vilniuje. 1655 m. Johanas Šaireris, kaip ir kitas žymus Vilniaus laikrodininkas Jokūbas Gierkė (Jacob Gierke, Gierck, Giercke, Gierkiewicz, Jerkiewicz), išvyko į Karaliaučių, ten juos globojo Prūsijos kunigaikštis Frydrichas Vilhelmas (1620‒1688). Nežinoma, ar meistras sugrįžo į Vilnių. Aptariamas laikrodis kol kas yra vienintelis žinomas šio autoriaus kūrinys Lietuvoje.

Šešiakampio laikrodžio ciferblate pavaizduotas peizažas – matyti medis, krūmai, namas su ūkiniu priestatu ir pilis su dviem bokštais. Romėniški skaičiai, žymintys valandas, eina ratu. Atstumai tarp valandų atskirti karališkosios lelijos ženklu. Valandos sužymėtos sidabro spalvos fone. Laikrodžio viršaus pakraštėlis dekoruotas lauro (?) lapų girlianda. Laikrodžio dėžutė pagaminta iš bronzos ir auksuota. Viename iš laikrodžio langelių esančioje detalėje pavaizduoti du bėgantys kiškiai, kuriuos vejasi šuo. Peizažo tolumoje matyti pilis ant kalvelės. Greičiausiai visą siužetą sudaro medžioklės scena. Per kitus laikrodžio šonuose esančius langelius matomos augaliniais ornamentais papuoštos laikrodžio detalės. Šešiakampis laikrodis trijuose kampuose turi raižytas kojeles, vaizduojančias liūto letenas, su voliutėlėmis šonuose.

Mechanizmas išmuša valandas alaviniu skambučiu, įtaisytu dėžutės dugne. Spyruoklės jėgą išlygina įtaisas, vadinamas sraige, arba fuzėja, kuri matyti pro vieną iš laikrodžio langelių. Žodis „fuzėja“ kilęs iš prancūzų kalbos žodžio fusée, o pastarasis – iš lotynų kalbos fusata, reiškiančio pilną siūlų verpstę. Su spyruoklės būgnu sraigė sujungta plona metaline grandinėle. Laikrodžio atidarymo ir uždarymo rankenėlė dekoruota augaliniais motyvais. Atidarius dugno dangtelį, tarp dalis jungiančių plokštelių, gausiai ornamentuotų augaliniais motyvais, matyti išgraviruota meistro signatūra Johan Scheirer ir laikrodžio pagaminimo vieta Vilnae. Taip pat matomi ir kiti įrašai: P4 ir didžiosios raidės LP. Laikrodis turi vieną paauksuotą valandinę rodyklę, papuoštą augaliniais ornamentais. Jo apdaila rodo aukštą Vilniaus dailiųjų amatų lygį XVII amžiuje.

Vertybės įsigijimą finansavo Lietuvos kultūros taryba

     

Medžiagą parengė Toma Zarankaitė-Margienė
Fotografas Mindaugas Kaminskas

Panaudota literatūra
Brensztejn M. „Zegarmistrzostwo wileńskie w wiekach XVI i XVII“, in: Ateneum Wileńskie, t. 1, nr. 1, s. 29–39.
Link-Lenczowska S. Zegary i zegarki w zbiorach zamku Królewskiego na Wawelu / Clocks and Watches in the collections of the Wawel Royal Castle, Kraków, 2013, s. 63, 67, 512, 513.

Susiję įrašai

Daugiau straipsnių

Knyga „Kancyonołas, tey east Knigos psolmu ir giesmių dwasiszku ant garbes Diewuy, Traycioy szwentoy wienatijamuy, ant wartoima baźniczios Dides Kunigayksztistes Lietuwos iszduotos“

Knyga „Kancyonołas, tey east Knigos psolmu ir giesmių dwasiszku ant garbes Diewuy, Traycioy szwentoy wienatijamuy, ant wartoima baźniczios Dides Kunigayksztistes Lietuwos iszduotos“

20261116

Ši knyga – tai kalvinistų giesmynas ir maldynas su daugiabalsėmis (keturbalsėmis) liturginėmis giesmėmis lietuvių kalba.
Pirmą kartą „Kancionalas“ išspausdintas 1781 m. Karaliaučiuje, Hartungų spaustuvėje. Leidinys parengtas pagal 1653 m. Kėdainiuose išspausdintame evangelikų reformatų giesmių ir maldų rinkinyje „Knyga nobažnystės krikščioniškos“ buvusį giesmyną, sudariusį kalvinistų giedamosios liturgijos pagrindą XVII–XVIII amžiuje. Psalmyną su giesmėmis iš lenkų kalbos išvertė ir šiam leidiniui parengė Kėdainių burmistras Steponas Jaugelis-Telega (apie 1600 – po 1666). Pridėjus papildomus 8 psalmių vertimus ir 50 giesmių, 1781 m. buvo išspausdintas „Kancionalas“. Leidinį sudarė 108 lietuviškos psalmės, 207 lietuviškos giesmės ir trys priedai. Kalbinė analizė rodo, kad leidinio sudarytojas – vienas asmuo. Ilgą laikąmanyta, kad knygą parengė reformatų dvasininkas Mykolas Cerauskis (1753–1824). Tuo suabejojo tyrėjai Zigmas Zinkevičius, Ingė Lukšaitė ir Birutė Kabašinskaitė. Pastaroji atliko lyginamąją neabejotinai M. Cerauskio rengtų tekstų ir „Kancionalo“ analizę bei padarė išvadą, kad jis greičiausiai nėra leidinio sudarytojas. 

 

Plačiau

Publikuota: 2018-11-19 Atnaujinta: 2018-11-20 09:45
smart foreash ccms6
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti lankytojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo ir slapukų politika