Stalinis laikrodis

Aktualu iki 2018-11-25

Meistras Johanas Šaireris (Johan Scheirer; Scherer, Scheur, Scheurer)
Vilnius, XVII a. I p.
Bronza, auksas, sidabras, alavas, geležis, stiklas
Kalyba, graviravimas, raižymas, auksavimas
9,5 x 14,3 x 12,3 cm
Inv. Nr. VR-1084
2018 m. birželio 27 d. įsigytas antikvariate „Galerie Neuse Kunsthandel GmbH“ (Vokietija)  

Apie Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikrodžių meistrą Johaną Šairerį (Johan Scheirer; Scherer, Scheur, Scheurer) nėra daug žinių. Žinoma, kad apie jį savo knygoje „Zegary i zegarki w zbiorach Zamku Królewskiego na Wawelu“ užsimena Stanislava Link-Lenčovska (Stanisława Link-Lenczowska). Anot autorės, J. Šaireris galėjo dirbti Vilniuje XVII a. pirmoje pusėje. Yra žinomi tik keli šio meistro sukurti staliniai laikrodžiai. Laikrodis unikalus, nes jo viduje yra įrašas „Johan Scheirer Vilnae“. Tai liudija, kad laikrodis pagamintas Vilniuje. 1655 m. Johanas Šaireris, kaip ir kitas žymus Vilniaus laikrodininkas Jokūbas Gierkė (Jacob Gierke, Gierck, Giercke, Gierkiewicz, Jerkiewicz), išvyko į Karaliaučių, ten juos globojo Prūsijos kunigaikštis Frydrichas Vilhelmas (1620‒1688). Nežinoma, ar meistras sugrįžo į Vilnių. Aptariamas laikrodis kol kas yra vienintelis žinomas šio autoriaus kūrinys Lietuvoje.

Šešiakampio laikrodžio ciferblate pavaizduotas peizažas – matyti medis, krūmai, namas su ūkiniu priestatu ir pilis su dviem bokštais. Romėniški skaičiai, žymintys valandas, eina ratu. Atstumai tarp valandų atskirti karališkosios lelijos ženklu. Valandos sužymėtos sidabro spalvos fone. Laikrodžio viršaus pakraštėlis dekoruotas lauro (?) lapų girlianda. Laikrodžio dėžutė pagaminta iš bronzos ir auksuota. Viename iš laikrodžio langelių esančioje detalėje pavaizduoti du bėgantys kiškiai, kuriuos vejasi šuo. Peizažo tolumoje matyti pilis ant kalvelės. Greičiausiai visą siužetą sudaro medžioklės scena. Per kitus laikrodžio šonuose esančius langelius matomos augaliniais ornamentais papuoštos laikrodžio detalės. Šešiakampis laikrodis trijuose kampuose turi raižytas kojeles, vaizduojančias liūto letenas, su voliutėlėmis šonuose.

Mechanizmas išmuša valandas alaviniu skambučiu, įtaisytu dėžutės dugne. Spyruoklės jėgą išlygina įtaisas, vadinamas sraige, arba fuzėja, kuri matyti pro vieną iš laikrodžio langelių. Žodis „fuzėja“ kilęs iš prancūzų kalbos žodžio fusée, o pastarasis – iš lotynų kalbos fusata, reiškiančio pilną siūlų verpstę. Su spyruoklės būgnu sraigė sujungta plona metaline grandinėle. Laikrodžio atidarymo ir uždarymo rankenėlė dekoruota augaliniais motyvais. Atidarius dugno dangtelį, tarp dalis jungiančių plokštelių, gausiai ornamentuotų augaliniais motyvais, matyti išgraviruota meistro signatūra Johan Scheirer ir laikrodžio pagaminimo vieta Vilnae. Taip pat matomi ir kiti įrašai: P4 ir didžiosios raidės LP. Laikrodis turi vieną paauksuotą valandinę rodyklę, papuoštą augaliniais ornamentais. Jo apdaila rodo aukštą Vilniaus dailiųjų amatų lygį XVII amžiuje.

Vertybės įsigijimą finansavo Lietuvos kultūros taryba

     

Medžiagą parengė Toma Zarankaitė-Margienė
Fotografas Mindaugas Kaminskas

Panaudota literatūra
Brensztejn M. „Zegarmistrzostwo wileńskie w wiekach XVI i XVII“, in: Ateneum Wileńskie, t. 1, nr. 1, s. 29–39.
Link-Lenczowska S. Zegary i zegarki w zbiorach zamku Królewskiego na Wawelu / Clocks and Watches in the collections of the Wawel Royal Castle, Kraków, 2013, s. 63, 67, 512, 513.

Susiję įrašai

Daugiau straipsnių

Kabinetas

20240520

Kabinetas – nedidelis baldas su dvejomis arba vienomis durelėmis priekyje ir nedideliais stalčiais arba ertmėmis viduje. Neretai tokio tipo balduose būdavo įrengiamos mažos slėptuvės vertingiausiems daiktams laikyti.

Plačiau

Publikuota: 2018-11-19 Atnaujinta: 2018-11-20 09:45
smart foreash ccms6
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti lankytojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo ir slapukų politika