Genealoginis medis, vaizduojantis Lenkijos karalių ir Lietuvos didžiųjų kunigaikščių ryšius su kitais monarchais

Aktualu iki 2019-03-31

Iš Nikola Godvilio (Nicolas Gueudeville, 1654–1721) knygos Atlas historique, ou Nouvelle Introduction..., Amsterdamas, 1714
Popierius, vario raižinys
42,5 x 95,6 cm
Inv. Nr. VR-489
2009 m. padovanojo Vytautas Vepštas (1931–2015)

Genealoginiame medyje vaizduojama Lenkijos karalių ir Lietuvos didžiųjų kunigaikščių kilmė nuo legendinio valdovo Lecho (Lech) iki išrinktojo valdovo iš Vetinų dinastijos Augusto Stipriojo (1697–1733), kuris aprašyme vadinamas Frydrichu Augustu – tokiu vardu buvo vadinamas dar būdamas Saksonijos kunigaikščiu. Genealoginio medžio kairėje pusėje yra nedidelis Lenkijos Karalystės žemėlapis, kuriame vaizduojama ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, o dešinėje – Silezijos žemėlapis. Centrinėje dalyje yra įvairių žemių herbai.

Genealoginio medžio atsiradimas siejamas su garsia Šatlenų (Châtelain) giminės leidykla, veikusia Amsterdame XVIII amžiuje. Leidyklą įkūrė Zakari Šatlenas (Zacharie Châtelain, m. 1723), o vėliau jai vadovavo sūnūs Anri Abraamas Šatlenas (Henry Abraham Châtelain, 1684–1743) ir Zakari Šatlenas (Zacharie Châtelain, 1690–1754). Vienas svarbiausių leidykloje išleistų veikalų – septynių tomų istorinis atlasas Atlas Historique... Jo pirmasis leidimas pasirodė 1705–1720 m., antrasis – 1732–1739 metais. Žemėlapiai buvo išraižyti pagal prancūzų kartografo Gijomo de Lilio (Guillaume de L’Isle, 1675–1726) darbus, tekstus rengė Nikola Godvilis (Nicolas Gueudeville, 1654–1721). Ketvirtas atlaso tomas skirtas Šiaurės Europai, jame pateikiami Lenkijos ir Lietuvos žemėlapiai bei ši valdovų genealogija.

Medžiagą parengė Dalius Avižinis
Fotografas Mindaugas Kaminskas

Panaudota literatūra
Eksponatai. 2009–2015 m. dovanotos ir įsigytos vertybės. Parodos katalogas / Exhibits. Treasures Donated and Acquired in 2009–2015. Exhibition catalogue, sudarytojai / compilers D. Avižinis, R. Lelekauskaitė, Vilnius, 2016, p. 80–81.
Lietuva žemėlapiuose, sudarytojos A. Bieliūnienė, B. Kulnytė, R. Subatniekienė, Vilnius, 2011, p. 241.
Lituania in Atlantibus, sudarytojai A. Muzikevičius, J. Semenauskienė, Vilnius, 2011, p. 190.

Susiję įrašai

Daugiau straipsnių

Adatos

20240916

Seniausios adatos – kaulinės, naudotos nuo Akmens amžiaus (taip pat ir Viduramžiais). Metalinės adatos gamintos nuo Bronzos amžiaus.
Adatų archeologai randa tiek gyvenamosiose vietovėse, tiek moterų, vaikų, vyrų kapuose. Tradicija įdėti adatas ir adatines laidojant buvo žinoma ir kitur, pavyzdžiui, Skandinavijoje. Ji išsilaikė iki pat XX a. pradžios. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istoriniuose šaltiniuose taip pat užfiksuotas paprotys įdėti adatų ir siūlų laidojant moteris.

Plačiau

Publikuota: 2019-03-25 Atnaujinta: 2019-03-25 15:57
smart foreash ccms6
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti lankytojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo ir slapukų politika