Kampinio koklio dalis su Aleksandro Kristupo Chodkevičiaus herbu

Kampinio koklio dalis su Aleksandro Kristupo Chodkevičiaus herbu
Aktualu iki 2020-04-26

XVII a. I p.
Molis, glazūra
Matmenys: aukštis 24 cm, plotis 10 cm
Tautavičius A., Urbanavičius V. Vilniaus Žemutinės pilies Valdovų rūmų teritorijos 1995 m. archeologinių tyrimų ataskaita, radinio inv. Nr. 53/1.
Konservavo Medeina Steponavičiūtė, rest. prot. Nr. 885/12236 (Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai)

Herbinio koklio fragmentas aptiktas per 1995 m. Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų vakarinio korpuso L rūsio tyrimus. Iš buvusio herbinio kampinio koklio išliko tik siauroji plokštė, kuri nupjauta išilgai herbinės kompozicijos. Tame pačiame L rūsyje rasta ir daugiau šios rūšies herbinių koklių nuolaužų, jos padeda rekonstruoti plokštės puošybą. Plokštės centre vaizduojamas herbinis skydas, kuriame – dvišaka strėlė su kryžma (lenk. herbas Kościesza). Virš skydo – grotelinis šalmas su kalaviju užsimojusiu grifonu. Herbo skydą iš abiejų pusių prilaiko du skydininkai – grifonai. Viršutiniuose koklio kampuose buvo raidės AC CH. Apatiniuose kampuose – raidės C ir V (arba W). Inicialai ir herbas priskirtini Aleksandrui Kristupui Chodkevičiui (1615?–1676), Vilniaus katedros kanauninkui, kapitulos nariui, Šv. Kazimiero koplyčios klebonui. Jis kanauninko pareigas ėjo nuo 1634 m. iki pat mirties. 1649 m. nominuotas, o 1651 m. konsekruotas Vendeno (dabar Cėsys) vyskupu, buvo Abiejų Tautų Respublikos senatoriumi. Galima manyti, kad šie keli koklių fragmentai į Valdovų rūmų vakarinio korpuso rūsį pateko iš kaimynystėje buvusių kapitulai priklausiusių pastatų, o krosnis su Aleksandro Kristupo Chodkevičiaus herbu buvo pastatyta 1634–1649 m., t. y. laikotarpiu, kai jis ėjo tik Vilniaus katedros kanauninko pareigas.   

Medžiagą parengė Eglė Zaveckienė
Fotografas Vytautas Abramauskas

Panaudota literatūra
Vilniaus Žemutinės pilies rūmai, d. 4: 1994–1995 metų tyrimai, atsakingasis redaktorius V. Urbanavičius, Vilnius, 1999, p. 76.

Susiję įrašai

Daugiau straipsnių

Knyga „Kancyonołas, tey east Knigos psolmu ir giesmių dwasiszku ant garbes Diewuy, Traycioy szwentoy wienatijamuy, ant wartoima baźniczios Dides Kunigayksztistes Lietuwos iszduotos“

Knyga „Kancyonołas, tey east Knigos psolmu ir giesmių dwasiszku ant garbes Diewuy, Traycioy szwentoy wienatijamuy, ant wartoima baźniczios Dides Kunigayksztistes Lietuwos iszduotos“

20261116

Ši knyga – tai kalvinistų giesmynas ir maldynas su daugiabalsėmis (keturbalsėmis) liturginėmis giesmėmis lietuvių kalba.
Pirmą kartą „Kancionalas“ išspausdintas 1781 m. Karaliaučiuje, Hartungų spaustuvėje. Leidinys parengtas pagal 1653 m. Kėdainiuose išspausdintame evangelikų reformatų giesmių ir maldų rinkinyje „Knyga nobažnystės krikščioniškos“ buvusį giesmyną, sudariusį kalvinistų giedamosios liturgijos pagrindą XVII–XVIII amžiuje. Psalmyną su giesmėmis iš lenkų kalbos išvertė ir šiam leidiniui parengė Kėdainių burmistras Steponas Jaugelis-Telega (apie 1600 – po 1666). Pridėjus papildomus 8 psalmių vertimus ir 50 giesmių, 1781 m. buvo išspausdintas „Kancionalas“. Leidinį sudarė 108 lietuviškos psalmės, 207 lietuviškos giesmės ir trys priedai. Kalbinė analizė rodo, kad leidinio sudarytojas – vienas asmuo. Ilgą laikąmanyta, kad knygą parengė reformatų dvasininkas Mykolas Cerauskis (1753–1824). Tuo suabejojo tyrėjai Zigmas Zinkevičius, Ingė Lukšaitė ir Birutė Kabašinskaitė. Pastaroji atliko lyginamąją neabejotinai M. Cerauskio rengtų tekstų ir „Kancionalo“ analizę bei padarė išvadą, kad jis greičiausiai nėra leidinio sudarytojas. 

 

Plačiau

Publikuota: 2020-04-20 Atnaujinta: 2020-04-22 10:18
smart foreash ccms6
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti lankytojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo ir slapukų politika