Pakabinamas kryželis su graikišku įrašu

Aktualu iki 2020-06-14

XV a.
Vario lydinys
Matmenys: aukštis 4,7 cm, plotis 3,3 cm
Blaževičius P., Bugys P. Vilniaus Žemutinės pilies teritorija. Valdovų rūmų rytinio ir šiaurinio korpusų prieigų 2006–2008 m. archeologinių tyrimų ataskaita, radinio inv. Nr. 886.
Konservavo Aldona Skučienė, rest. prot. Nr. 615/5470 (Pilių tyrimo centras „Lietuvos pilys“)

Kryžius krikščionims – kančios, vilties ir prisikėlimo simbolis. Kryželis nešiojamas ant krūtinės norint parodyti priklausymą tam tikrai konfesijai, taip pat tikintis Dievo malonės ir globos. Lygiakryžmis kryželis rastas per 2006–2008 m. Valdovų rūmų rytinio ir šiaurinio korpusų išorėje vykdytus archeologinius tyrimus. Jis datuojamas XV amžiumi. Dirbinys puoštas geometriniu ornamentu, jo galai išplatėja. Restauruojant radinį, pastebėta, kad išplatėjusiuose kryžmų galuose yra įspaustos graikiškos raidės: IC.XP.NIKA.

Manoma, kad kryžiaus ženklas su šiuo įrašu pradėtas naudoti nuo IV a. ir tai siejama su Romos imperatoriaus (306–377) Konstantino pergale 312 m. prieš Maksencijų prie Tibro upės. Konstantinas mūšio išvakarėse sapne pamatė kryžių danguje ir išgirdo balsą, sakantį: „Su šiuo ženklu nugalėsi“. Kitą dieną, pakeitęs Romos legionų simbolį erelį į kryžių, mūšį laimėjo. Nuo 313 m. krikščionybė tapo oficialia Romos imperijos religija. Pasak legendos, po pergalės imperatorius labiausiai matomose Konstantinopolio vietose liepė pastatyti tris kryžius su aukso raidėmis užrašyta fraze IC.XP.NIKA (gr. Ιησούς Χριστός Νικά – „Jėzus Kristus – nugalėtojas“). Lygiakryžmis graikiškas kryžius su šiuo įrašu kaip simbolis Rytų Bažnyčioje naudojamas iki šiol.

Ar šis kryželis su graikišku įrašu, rastas Valdovų rūmų teritorijoje, buvo pagamintas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės stačiatikių, ar atkeliavo iš Bizantijos imperijai priklausiusių žemių, parodys tyrimai ateityje.

Medžiagą parengė Eglė Zaveckienė
Fotografas Vytautas Abramauskas

Panaudota literatūra
Krikščioniškosios ikonografijos žodynas, sudarė D. Ramonienė, Vilnius, 1997.
Kузнецов В. П. История развития формы креста. Краткий курс православной ставрографии, Москва, 1997.

Susiję įrašai

Daugiau straipsnių

Vertikali lango aprėminimo detalė

20250714

XVI a. statant Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmus Vilniuje, langų ir durų apvadams buvo naudotos iš vietinio akmens – konglomerato – gamintos apdailos detalės. XVIII–XIX a. sandūroje, griaunant rūmus, didžioji dalis rūmų plytų ir architektūrinių detalių pasklido po Vilnių. Detalių antrinis panaudojimas dažniausiai buvo gana primityvus – jos kaip akmenys verstos į pamatus. Tokių detalių dabar randama Senamiestyje. Viena iš didžiausių radimviečių buvo aptikta 2015 m. Pranciškonų gatvėje 4 a, kur pamatuose rasta daugiau nei 50 smiltainio detalių. Sudaužytų ir pavienių apdailos detalių liko ir griaunamų rūmų vietoje bei šalia jų.

 

Plačiau

Publikuota: 2020-06-08 Atnaujinta: 2020-05-29 15:56
smart foreash ccms6
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti lankytojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo ir slapukų politika