Šilkinė juostelė ir siūlai

Aktualu iki 2020-06-28

XVI a. 2–3 ketv.
Išlikęs juostelės ilgis 36 cm, plotis (su kutais) 2,05 cm
Steponavičienė D. Vilniaus Žemutinės pilies Valdovų rūmų teritorija. Rūmų pietinių vartų bokšto tyrimai 1996 m., radinių inv. Nr. 772 (siūlai) ir 773 (juostelė).

1996 m. archeologai Vilniaus Žemutinės pilies Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų pietinio korpuso pietvakarinėje latrinoje (tualete) aptiko daugybę unikalių XVI a. pirmos pusės – XVI a. pabaigos archeologinių radinių. Didelę jų dalį sudaro organinės kilmės dirbiniai – odinė avalynė ir tekstilės fragmentai. Šie gana greitai yrantys dirbiniai iki mūsų dienų išliko dėl specifinės, drėgnos ir beorės aplinkos.

Vienas iš rastos tekstilės pavyzdžių – šilkinė, dekoratyvinė juostelė su kutais. Ji vyta iš tamsiai rudų (storis – 0,05 cm) ir šviesiai rudų (storis – 0,1 cm) šilkinių siūlų. Įdomu, kad tame pačiame latrinos užpildo sluoksnyje rastas ir tokių pačių spalvų bei matmenų šilkinių siūlų ryšulėlis. Ar ta pati radimo vieta ir vienoda siūlų morfologija gali būti tik sutapimas? Galbūt šie siūlai yra tos pačios juostelės, tik visiškai iširusios, liekanos?

Šilkas Lietuvoje buvo rečiau naudojamas. XVI a. rašytiniuose šaltiniuose šio audinio paminėjimai susiję su valdovu ir jo aplinka, arba didikų bei turtingiausių miesto gyventojų sluoksniu. Šilkiniai ir šilku siuvinėti audiniai, drabužiai, apdailos detalės (juostelės, raišteliai, kilpelės, sagos ir kt.) bei šilkinė patalynė minimi Žygimanto Augusto ir jo žmonų, seserų sąskaitose bei kraičiuose, XVI–XVII a. didikų ir bajorų turto inventoriuose. XVI a. vakarietiškas šilkas daugiausia buvo gabenamas iš Florencijos, Venecijos ir Genujos.

Atliekant Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų teritorijos archeologinius tyrinėjimus, šilkinių dekoratyvių juostelių aptikta ir daugiau. Dar vienos, austinės, juostelės fragmentų rasta aptariamoje latrinoje, kitos – vienoje iš rūmų vakarinio korpuso latrinų.

Juostelė ir siūlai eksponuojami Valdovų rūmų muziejaus nuolatinėje ekspozicijoje (I maršrutas, 12 salė, 12.6 vitrina).

Medžiagą parengė Dovilė Urbonavičiūtė-Jankauskienė
Fotografas Vytautas Abramauskas

Naudota literatūra
Guzevičiūtė R. Tarp Rytų ir Vakarų. XVI–XIX a. LDK bajorų kostiumo formavimosi aplinkybės ir pavidalai, Vilnius, 2005.
Janonienė R. „Kotrynos Jogailaitės kraičio aprašas – XVI a. dvaro buities dokumentas“, in: Lietuvos pilys, t. 1, Vilnius, 2005.

Vilniaus Žemutinė pilis XIV a. – XIX a. pradžioje. 2002–2004 m. istorinių šaltinių paieškos, sudarė R. Ragauskienė, Vilnius, 2006.

Susiję įrašai

Daugiau straipsnių

Vaistinės indas albarelas

20241007

Tyrinėjant Vilniaus Žemutinės pilies Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmus ir jų aplinką rasta nemažai artefaktų, susijusių su sveikatos priežiūra bei gydymu. Tarp tokių radinių yra kelios dešimtys nedidelių molinių vaistų indelių.

Plačiau

Publikuota: 2020-06-22 Atnaujinta: 2020-06-22 10:54
smart foreash ccms6
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti lankytojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo ir slapukų politika