Medalis, skirtas Augustui Stipriajam (Karališkoji serija, Nr. 18)

Aktualu iki 2020-08-16

Autorius Vytautas Korskis (Witold Korski, 1918–2003), Lenkija, 1982 m.
Išleido Lenkijos archeologų ir numizmatų draugija
Pagamintas Varšuvos monetų kalykloje
Bronza, sidabras (?), kalyba
Skersmuo 70 mm
Įrašas averse – 1997 / 1706 / AUGUSTUS · II · D. G. REX · POLON · M · DUX · LIT · / 1709 / 1733, apačioje – PTAiN · 82 · SER · KRÓL · NR · 18
Įrašas reverse – 1697 AVGVSTVS ELECTVS ET CORONATVS · 1699 CAMIENIEC PODOL · VRBS LIBERATA · 1706 PAX ALTRANDSTADII–AVGVSTVS ABDICAVIT · 1709 POLONIA PACATA · REX REDVX · / RESTAVRATOR ORDINIS AQVILÆ POLONICÆ, centre – PRO FIDE REGE ET LEGE
Inv. Nr. VR N-344
2017 m. padovanojo Edmundas Kulikauskas

Medalyje pavaizduotas Augustas Stiprusis – Lietuvos didysis kunigaikštis ir Lenkijos karalius (1697–1706, 1709–1733), Saksonijos kurfiurstas Frydrichas Augustas I (Friedrich August I, 1670–1733). Jis gimė Saksonijos kurfiursto Johano Georgo III (Johann Georg III) ir Danijos bei Norvegijos princesės Anos Sofijos (Anna Sofia) šeimoje. Nuo 1694 m. valdė Saksoniją kaip kurfiurstas Frydrichas Augustas I, o 1697 m. tapo Lenkijos karaliumi ir Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu Augustu II. Dėl didelės fizinės jėgos valdovas amžininkų pramintas Stipriuoju (vok. August der Starke).

Medalio averso centre – monetą primenantis Augusto Stipriojo portretas. Valdovas pavaizduotas su karūna, pasisukęs profiliu į dešinę pusę. Portretą rėmina apvadas. Virš jo – herbas su Abiejų Tautų Respublikos simboliais (Lenkijos Karalystės Ereliu ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Vyčiu), apačioje – Saksonijos herbas, kuriame pavaizduoti sukryžiuoti kalavijai ir karūnos fragmentas. Kairėje ir dešinėje pusėse matyti karūnos, rėminančios įrašus su datomis, kai Augustas Stiprusis buvo Abiejų Tautų Respublikos valdovas. Medalio reverso kompozicijos centre matyti žvaigždė su įrašu „Už tikėjimą, karalių ir įstatymą“, aplink ją išdėlioti kiti kompoziciniai akcentai – Baltojo Erelio ordinas (1705 m. įsteigtas Augusto Stipriojo) ir trikampis, kurio kampai dekoruoti Augusto Stipriojo inicialais, papuoštais karūnomis. Apačioje – Abiejų Tautų Respublikos herbas, jo centre vaizduojamas mažas Saksonijos herbas. Kompozicija užbaigiama angelo su trimitu ir vyro, priimančio karūną, figūromis.

Kūrinio gamybą inicijavo Lenkijos archeologų ir numizmatų draugija – mokslinė kultūrinė asociacija, vienijanti Lenkijos numizmatikos, medalistikos ir filatelijos kolekcininkus. Aptariamas medalis yra Karališkosios medalių serijos dalis.

Medžiagą parengė Toma Zarankaitė-Margienė
Fotografas Mindaugas Kaminskas

Panaudota literatūra
Eksponatai. 2016–2017 m. dovanotos ir įsigytos vertybės. Parodos katalogas / Exhibits. Treasures Donated and Acquired in 2016–2017. Exhibition catalogue, sudarytojai / compilers D. Avižinis, T. Zarankaitė-Margienė, Vilnius, 2017, p. 128–129.
Lietuviškoji enciklopedija, t. 2, vyr. redaktorius V. Biržiška, Kaunas, 1934, p. 114–122.
Sliesoriūnas G. Lietuvos istorija, t. 6: Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorija XVI a. pabaigoje – XVIII a. pradžioje (1588– 1733 metais), Vilnius, 2015, p. 527–532.

Susiję įrašai

Daugiau straipsnių

Adatos

20240916

Seniausios adatos – kaulinės, naudotos nuo Akmens amžiaus (taip pat ir Viduramžiais). Metalinės adatos gamintos nuo Bronzos amžiaus.
Adatų archeologai randa tiek gyvenamosiose vietovėse, tiek moterų, vaikų, vyrų kapuose. Tradicija įdėti adatas ir adatines laidojant buvo žinoma ir kitur, pavyzdžiui, Skandinavijoje. Ji išsilaikė iki pat XX a. pradžios. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istoriniuose šaltiniuose taip pat užfiksuotas paprotys įdėti adatų ir siūlų laidojant moteris.

Plačiau

Publikuota: 2020-08-10 Atnaujinta: 2020-08-07 14:42
smart foreash ccms6
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti lankytojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo ir slapukų politika