Nežinomas autorius
XIX a., pagal 1611 m. medalį
Vario lydinys, sidabravimas
Skersmuo 13,2 cm
Įrašas – SIGISMVNDVS III. D: G: REX. POL: MAG: DVX. LIT: RVSS: PRVSS: MASSOV: SAMOGIT. LIVONIÆQ. NEC. NON. SVECOR. GOTTOR. VANDALORQ. HÆREDITARIVS. REX
Inv. Nr. VR-131
Eksponatą 2007 m. vasario 6 d. būsimam Valdovų rūmų muziejui padovanojo ir Lietuvos dailės muziejui perdavė dr. Meinolfas Siemeris (Miunchenas, Vokietija). 2009 m. gegužės 27 d. Lietuvos dailės muziejus eksponatą perdavė Nacionaliniam muziejui Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmams.
Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis Žygimantas Vaza (1587–1632), turėdamas didelių ambicijų, siekė Švedijos Karalystės ir Maskvos Didžiosios Kunigaikštystės sostų. Karas su rytų kaimyne brendo jau kurį laiką, tad, pasinaudojęs Maskvos Didžiojoje Kunigaikštystėje susiklosčiusia suirute ir Vasilijui IV Šuiskiui sudarius pavojingą karinę sąjungą su Švedija, Žygimantas Vaza nutarė pradėti karinę kampaniją prieš Rusiją. 1609 m. rugpjūčio 18 d. valdovas išvyko iš Vilniaus Smolensko link. Karo žygyje jį lydėjo Lietuvos didysis kancleris Leonas Sapiega. Nors iš pradžių tikėtasi lengvų pergalių, Smolensko apgultis užsitęsė beveik dvejus metus (nuo 1609 m. rugsėjo 29 d. iki 1611 m. birželio 13 d.). Užėmus Smolenską, Žygimantas Vaza nusprendė, kad svarbiausias tikslas pasiektas, ir grįžo į Vilnių, čia pergalės proga buvo surengtos didžiulės iškilmės.
Smolensko užėmimui įamžinti 1611 m. sukurtas įspūdingas auksinis medalis, kurio originalas eksponuojamas Vienos meno istorijos muziejuje (Austrija). Valdovų rūmų muziejaus rinkinyje saugoma plaketė, pagaminta pagal minėtą medalį. Joje ir originaliame medalyje Žygimantas Vaza pavaizduotas kaip karalius ir karo vadas, ką tik nugalėjęs priešą, dėvintis šarvus ir apsiaustą. Valdovo galvą puošia laurų vainikas, ant krūtinės kabo grandinė su Aukso Vilnos ordinu, dešinėje rankoje vietoj skeptro Žygimantas Vaza laiko karinės valdžios simbolį. Šalia padėta karūna ir šalmas, simbolizuojantys, kad Žygimantas Vaza yra ir valstybės valdovas, ir kariuomenės vadas. Kita plaketės pusė lygi, bet Vienoje saugomas originalas yra dvipusis. 1611 m. medalio reverse pavaizduotas apgultas Smolensko miestas, gaubiamas pergalę atnešusio sprogimo kamuolių, kylančių į viršų.
Deja, nėra žinoma, kas sukūrė originalų medalį, vieną vertingiausių Vienos meno istorijos muziejaus Numizmatikos skyriuje. Spėjama, kad auksinį medalį galėjo sukurti Pietų Vokietijos arba Čekijos meistras. Kokiu tikslu atsirado Valdovų rūmų plaketė, taip pat sunku pasakyti, bet analogiškų pavyzdžių pasaulio muziejuose aptinkama nemažai, o viena tokia plaketė net buvo kunigaikščio Mykolo Mikalojaus Oginskio kolekcijoje.
Medžiagą parengė Dalius Avižinis
Fotografas Mindaugas Kaminskas
Naudota literatūra
Sliesoriūnas G. Lietuvos istorija, t. 6: Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorija XVI a. pabaigoje – XVIII a. pradžioje (1588–1733 metais), Vilnius, 2015.
Wisner H. Zygmunt III Waza, Wrocław, Warszawa, Kraków, 2006.
„Das Gold des Kaisers“, in: khm.at, https://www.khm.at/besuchen/ausstellungen/2017/das-gold-des-kaisers/ [žiūrėta 2020-03-21].
Grimalauskaitė D. „Kunigaikščio Mykolo Mikalojaus Oginskio (1849–1902) medalių kolekcija“, in: Lietuvos muziejų rinkiniai. VIII mokslinės konferencijos „Muziejai istoriniuose pastatuose“ medžiaga, Nr. 4, 2005, http://www.museums.lt/Biblioteka/grimalauskaite.htm [žiūrėta 2020-03-21].
