XIV a.
Stiklas
Skersmuo 1,4 cm
Tautavičius A., Urbanavičius V. Vilniaus Žemutinės pilies rūmų teritorijos 1988 m. archeologinių tyrimų ataskaita, radinio inv. Nr. 3.
Vykdant archeologinius tyrimus Vilniaus Žemutinės pilies Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų teritorijoje, aptiktas juodos spalvos matinis stiklo karolis. Karolis ovalo formos, puoštas dvigubu baltų bangelių ornamentu, su centre esančia 3–4 mm pločio išilgine skylute. Kultūrinis sluoksnis, kuriame rastas karolis, datuojamas XV amžiumi. Įprastai tokio tipo karoliai būdavo veriami į kaklo apvarą, derinti su skirtingų medžiagų karoliais, kabučiais bei įvijomis.
Stikladirbystės pradžia siejama su Juodosios jūros pakrantėmis, kuriose aptinkami dideli klodai sodos žaliavos, reikalingos stiklo gamyboje. Vis dėlto pirmieji stiklo masės dirbiniai nebuvo panašūs į dabartinius stiklo gaminius, kokius mes įpratę matyti šiandien. Savo ypatybėmis ir sudėtimi jie labiau priminė tarpinį variantą tarp fajanso ir stiklo. Yra žinoma, kad pirmuosius stikliškos masės (fajansinius) karolius pradėjo gaminti senovės egiptiečiai. Remiantis archeologiniais duomenimis, XIV a. pr. Kr. reti ir neįprasti stiklo masės karoliai tapo paklausiais mainų ir prekybos objektais, kurie prekybos keliais nuo pietinių Viduržemio jūros pakrančių sėkmingai atkeliaudavo iki pat Baltijos jūros regiono kraštų. Pirmieji stiklo masės karoliai į Lietuvos teritoriją prekybos keliais atkeliavo mūsų eros pradžioje iš Romos imperijos. Apie vietinio stiklo amato atsiradimą Lietuvos teritorijoje tiksliau kalbėti dar negalima, nes trūksta tyrimų duomenų. Nuo IX a. pastebimas stiklo karolių pagausėjimas archeologinėje medžiagoje taip pat dar neleidžia teigti, kad dauguma stiklo dirbinių yra vietinių meistrų darbas, o labiau linkstama prie versijos, susijusios su importu iš Artimųjų Rytų, Bizantijos, Skandinavijos, Kijevo Rusios ir kitur.
Vilniaus Žemutinės pilies teritorijoje rastas stiklo karolis – importinis dirbinys, atkeliavęs iš Rusios stiklo dirbtuvių. Šio tipo karolių randama Kernavėje, analogų aptinkama ir Naugarduke. Aptariamu laikotarpiu stiklas vis dar buvo prabangos dalykas, todėl importiniai stiklo dirbiniai dėl savo brangumo buvo prieinami tik aukštesniojo sluoksnio atstovams. To meto rašytiniai šaltiniai liudija apie užsienio pirklių lankymąsi Vilniaus Žemutinės pilies teritorijoje ir apie ten vykusią išskirtinę prekybą, aprūpindavusią aukštuomenę prabangos prekėmis. Daugiausia buvo prekiaujama išskirtinėmis prekėmis, kurių to meto eilinis miestietis nebūtų galėjęs įsigyti. Šaltiniuose minimi svarbūs prekybos keliai, padėdavę nevietiniams pirkliams pristatyti importines prekes į galutinius jų paskirties taškus valdovų ir didikų rezidencijose. Tokios svarbos keliai priklausė valdovui ir buvo prižiūrimi jo specialių pavaldinių.
Medžiagą parengė Giedrė Liekytė-Zarembienė
Fotografas Vytautas Abramauskas
Naudota literatūra
Čelkis T. „Keliais po viduramžių Lietuvą. I: XIII–XV a. pirmosios pusės sausumos kelių samprata“, in: Lituanistica, 2013, t. 59, Nr. 2 (92).
Kaplūnaitė I. XIV a. pab. – XVII a. vid. prekyba Vilniuje archeologijos duomenimis. Magistro baigiamasis darbas, Vilnius, 2007.
Kuncevičius A., Tautavičius A., Urbanavičius V. „Archeologiniai tyrimai“, in: Vilniaus Žemutinės pilies rūmai, t. 1: 1988 metų tyrimai, sudarė V. Urbanavičius, Vilnius, 1989.
Kuncienė O. Lietuvos archeologija, t. 2: IX–XIII a. stiklo karoliai Lietuvoje, Vilnius, 1981, p. 72–92.
Lietuvos archeologija, 24. Straipsnių rinkinys, skirtas programos „Lietuvos gyventojų XI–XVII a. kultūra archeologijos duomenimis“ rezultatams pristatyti, Vilnius, 2003.
Noble J. V. „The Technique of Egyptian Faïence“, in: American Journal of Archaeology, vol. 73, 1969, No. 4.
Strazdas K. Lietuvos stiklas nuo seniausių laikų iki 1940 metų, Vilnius, 1992.
Varberg J., Gratuze B., Kaul F. „Between Egypt, Mesopotamia and Scandinavia: Late Bronze Age glass beads found in Denmark“, in: Journal of Archaeological Science, 2014, No. 54.
Vėlius G. Kernavės miesto bendruomenė XIII–XIV amžiuje, Vilnius, 2005.
Гуревич Ф. Д., Джанпоалдян Р. М., Малевская М. В. Восточное стекло в древней Руси. Ленинград, 1968.
Щапова Ю. Л. Очерки истории древнего стеклоделия: по материалам долины Нила, Ближнего Востока и Европы, Москва, 1983.
