Rūmų špagos apsauginis skydelis

Aktualu iki 2021-01-24

XVIII a.
Vario, alavo ir cinko lydinys
Matmenys: 72 x 65 mm
Ožalas E. Vilniaus Žemutinės pilies Valdovų rūmų teritorija. Pietinio korpuso prieigų 2003 m. archeologinių tyrimų ataskaita, radinio inv. Nr. 195.
Konservavo Rima Niunkienė, rest. prot. Nr. 120/2166 (Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai)

2003 m. atliekant archeologinius tyrimus Valdovų rūmų pietinio korpuso išorėje tarp gausybės radinių buvo aptikta duriamojo ginklo dalis – apsauginis skydelis (pirštus sauganti špagos dalis). Galima manyti, kad tai buvo rūmų špaga (angl. small sword, court sword, dress sword) – lengvas vienrankis duriamasis kalavijas. Tokie ginklai atsirado Prancūzijoje iš ilgesnės bei sunkesnės rapyros ir paplito visoje Europoje. Rūmų špagos buvo labai populiarios XVII a. viduryje – XVIII a. pabaigoje. Jų geležtė palyginus trumpa (apie 60–80 cm), į galą siaurėja ir baigiasi aštriu smaigaliu. Geležtė galėjo būti beašmenė, paprastai trikampio skerspjūvio, nors ankstyvosios rūmų špagos turėdavo iš ankstesniųjų rapyrų paveldėtas rombo arba verpstės formos geležtes.

Net iki XX a. rūmų špaga naudota kaip dvikovų ginklas. Abiejų Tautų Respublikoje dvikovos buvo populiarios, bet vertintos neigiamai, jų mastas ir aukų skaičius nebuvo toks didelis kaip Vakarų Europoje. Dažniausiai šis ginklas būdavo tik socialinės padėties ženklas ir vyriškas atributas. Daugelis išlikusių rūmų špagų prabangiai išpuoštos baroko, rokoko stiliaus elementais. XVII a. pabaigoje ėmė nykti paprotys kasdien nešioti kalaviją. Špagos imtos naudoti tik iškilmingomis progomis.

Valdovų rūmų teritorijoje aptiktas skydelis asimetriškos, skaičiaus „aštuoni“ formos. Dirbinys gausiai dekoruotas ažūriniais augaliniais motyvais ir reljefinėmis figūromis. Geriau išlikusioje įgaubtoje dirbinio pusėje pavaizduota figūra su gausybės ragu – deivės Fortūnos atributu. Toje pačioje pusėje taip pat vaizduojama pergalės deivė Viktorija su palmės šakele rankoje. Dėl smarkiai nusidėvėjusio paviršiaus sudėtinga nustatyti, ką simbolizuoja likusios dvi figūros išgaubtoje skydelio pusėje.

Tikėtina, kad šis ginklas priklausė vienam iš rūmų gyventojų arba svečių ir veikiausiai treniruojantis arba kovojant sulūžo, todėl buvo išmestas. 1655 m. Lietuvos sostinę ir rūmus buvo užėmusi ir nusiaubusi Maskvos kariuomenė. 1661 m. po ilgos apsiausties Maskvos kariuomenė buvo išvyta iš Vilniaus. Smarkiai nuniokoti rūmai nebegalėjo būti valdovų rezidencija. Juose įrengti būstai, kuriuose apsigyveno miestiečiai, amatininkai, valstybės tarnautojai bei bajorai.

XVII a. pabaigoje rūmų špaga buvo naudojama kaip savigynos ginklas ir fechtavimo įrankis
Fechtavimasis špagomis, XVIII a.

Medžiagą parengė Andrius Salys
Fotografas Vytautas Abramauskas

Naudota literatūra
Burba D. „Vilniaus Žemutinės pilies rezidencinių rūmų gyventojų socialinis portretas 1766–1799 m.“, in: Vilniaus Žemutinė pilis XIV a. – XIX a. pradžioje. 2005–2006 m. tyrimai, sudarė L. Glemža, Vilnius, 2007, p. 141–154.
Oakeshott E. ,,The smallsword“, in: European weapons and armour from Renaissance to the Industrial Revoliution, Woodbrige, 2012, p. 236–249.
Pyhrr Stuart W. Arms and Armor. Notable Acquisitions. 1991–2002, New York, 2002, p. 26–28.

Susiję įrašai

Daugiau straipsnių

Auskaras

20240415

Dabartinėje Lietuvos teritorijoje seniausi auskarai datuojami XIII–XIV amžiumi. Jie buvo gaminami lankelio formos su 1–3 kabučiais ir pagal konstrukciją skirstomi į tris tipus: žiedinius, kilpinius ir klaustuko formos.

Plačiau

Publikuota: 2021-01-18 Atnaujinta: 2021-01-19 13:19
smart foreash ccms6
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti lankytojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo ir slapukų politika