XIII a. pab. – XIV a. I p.
Ilgis 8,3 cm, plotis 2,4 cm, storis 0,8 cm
Kaulas / ragas (?), pjovimas, šlifavimas, kniedijimas
Blaževičius P. Vilniaus pilių teritorijos su įtvirtinimais, pastatais ir jų liekanomis (u. k. 1791) (Vilniaus m.) detaliųjų archeologinių tyrimų 2019 m. ataskaita, radinio inv. Nr. 1460.
Archeologai Vilniaus Žemutinės pilies Valdovų rūmų teritorijoje iki šiol yra suradę apie pusšimtį šukų: 23 medines ir 25 iš kaulo ir rago (tarp jų ir dramblio kaulo bei vėplio ilčių). Tačiau beveik visos jos yra dvipusės, vientisos ir nedekoruotos, datuojamos XIV–XVIII amžiumi.
Per 2019–2020 m. archeologinius tyrimus Valdovų rūmų pietinio korpuso vakarinėje dalyje (G rūsyje) buvo aptiktas unikalus dirbinys – vienpusės kompozitinės (sudėtinės) šukos. Jos pagamintos iš trijų raginių (kaulinių (?)) plokštelių – pagrindinės, su išpjaustytais dantukais bei profiliuota nugarėle, ir dviejų jungiamųjų, sutvirtintų keturiomis metalinėmis kniedėmis. Šukų dantukai suformuoti trapecijos formos. Nugarėlė profiliuota, kraštuose suformuotos pusmėnulio pavidalo ataugėlės. Jungiamosios plokštelės pusapvalio skerspjūvio, dekoruotos pasvirų ir vertikalių įrėžtų linijų kompozicijomis.
Dažniausiai tokio tipo šukos būdavo gaminamos iš ragų (elnių, briedžių), tačiau taip pat ir iš galvijų plaštakų kaulų bei šonkaulių. Remiantis gamybos atliekų radiniais tyrinėtuose vikingų laikotarpio gyvenviečių sluoksniuose, manoma, kad šukas gamindavo keliaujantys amatininkai kauladirbiai. Pastebimas gaminių vienodumas rodo, kad amatininkai greičiausiai keliaudavo iš turgaus į turgų, ten, kur galėdavo sutikti potencialių pirkėjų, ir vietoje gamindavo užsakomus dirbinius.
Vienpusės kompozitinės šukos sietinos su vikingų laikotarpio kultūra. Europoje tokių šukų tyrimai ir tipologija remiasi keliais šimtais radinių iš vikingų laikotarpio gyvenviečių (pvz., Haitabu (Haithabu), dab. Vokietija, Šlėzvigo-Flensburgo regionas; Volino (lenk. Wolin, vok. Wollin), dab. Šiaurės Vakarų Lenkija, Vakarų Pamario vaivadija; Lundo, Pietų Švedija) ir kapinynų (pvz., Birkos (Birka), dab. Švedija). Šukų tipai išskiriami pagal jų formą, jungiamųjų plokštelių skerspjūvį, nugarėlių profilį, plokštelių ornamentiką. Pastebimas šių šukų išvaizdos ir gamybos vienodumas. Tokie gana standartinės išvaizdos dirbiniai buvo paplitę nuo Senosios Ladogos (Ста́рая Ла́дога, dab. Šiaurės Vakarų Rusija) rytuose iki Dublino (Rytų Airija) vakaruose. Skandinavijos regione tokios šukos datuojamos IX–XI a., kai kuriais atvejais ir XII–XIII amžiumi. Vokietijos teritorijoje tokios šukos datuojamos XI–XII a., kartais ir XIII amžiumi. Lenkijoje (šiaurinėje jos dalyje) randamos vienpusės šukos datuojamos IX–X a., kai kurie tipai – iki XIV amžiaus. Dabartinėje Vakarų Rusijos teritorijoje tokios šukos datuojamos X–XI amžiumi.
Rytinėje Baltijos jūros pakrantėje vienpusių kompozitinių šukų aptinkama retai. Kiek daugiau jų surasta Estijos teritorijoje (iki dviejų dešimčių). Čia jos datuojamos IX–XII amžiumi. Latvijos teritorijoje tokio tipo šukų, datuotų IX–X a., aptikta dar mažiau. Lietuvos archeologinėje medžiagoje vienpusių kompozitinių šukų iki šiol nebuvo žinoma.
Per 2019–2020 m. archeologinius tyrimus surastos vienpusės kompozitinės šukos kol kas yra pirmas ir vienintelis tokio tipo dirbinys Lietuvoje, aptiktas XIII a. pabaiga – XIV a. pradžia datuojamame sluoksnyje, susiformavusiame vieno iš Vilniaus Ankstyvosios mūrinės pilies rezidencinių-reprezentacinių pastatų (M 3) aplinkoje. Norint atsakyti į klausimą, kaip ir kada šis radinys pateko į Lietuvą ir su kokiu archeologiniu-istoriniu kontekstu galėtų būti siejamas, reikėtų atlikti platesnius tyrimus.
Šios šukos eksponuojamos Valdovų rūmų muziejaus nuolatinėje ekspozicijoje (I maršrutas („Istorija, archeologija, architektūra“), 5 salė, 5.7 vitrina).
Medžiagą parengė Dovilė Urbonavičiūtė-Jankauskienė
Nuotraukų autorius Vytautas Abramauskas
Naudota literatūra
Ambrosiani K. Viking Age Combs, Comb Making and Comb Makers in the Light of Finds from Birka and Ribe, Stockholm, 1981.
Ashby S. P. An Atlas of Medieval Combs from Northern Europe, interneto prieiga: https://intarch.ac.uk/journal/issue30/3/toc.html.
Carlsson D. Combs and comb making in Viking Age and Middle Ages. A short resumé, interneto prieiga: www.arkeodok.com.
Kaminskaitė I. Mediniai dirbiniai Vilniaus Žemutinėje pilyje archeologijos duomenimis. Daktaro disertacija, Vilnius, 2016.
Luik H. Prehistoric and Medieval Bone combs in Estonia, Tallinn, 1998.
Luik H. „Kaulo ir rago dirbiniai Vilniaus pilių komplekse“, in: Blaževičius P., Dambrauskaitė N., Luik H., Piličiauskienė G., Rumbutis S., Zarankaitė-Margienė T. Vilniaus pilių fauna: nuo kepsnio iki draugo, Vilnius, 2018, p. 187–188.
Smirnova L. Comb-Making in Medieval Novgorod (950–1450). An industry in Transition, Oxford, 2005.
