Medalis, skirtas Kristupui Radvilai jaunesniajam

Medalis, skirtas Kristupui Radvilai jaunesniajam
Aktualu iki 2021-07-18

Kopija pagal 1607 m. nežinomo autoriaus sukurtą medalį
Kopijos autorius Ježis Panasiukas (Jerzy Panasiuk)
Varšuva, Lenkija, 2014 m.
Baltasis metalas, kalyba
Plotis 32,19 mm, aukštis 39,24 mm, storis 1,72 mm
Įrašas averse – CHRISTOPHORVS · RADZIVIL · D · G · DVX · BIRZARVM · E · DVBINKIS · ETC · AET · XVIII
Įrašas reverse – TENDIT · IN · ARDVA · VIRTVS ·
Inv. Nr. VR-1035
2017 m. padovanojo kunigaikštis Motiejus Radvila (Maciej Radziwiłł, Lenkija)

Medalis skirtas Kristupui Radvilai jaunesniajam (1585–1640) – kunigaikščiui, Vilniaus vaivadai ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didžiajam etmonui, kilusiam iš Radvilų giminės Biržų evangelikų reformatų kunigaikščių atšakos. Jis yra Kristupo Radvilos Perkūno sūnus, Jonušo Radvilos (1612–1655) tėvas, Jonušo Radvilos (1579–1620) brolis. Studijavo Leipcigo, Heidelbergo ir Šveicarijos universitetuose. 1606–1607 m. rėmė Lenkijos didžiojo etmono Mikalojaus Zebžydovskio (Mikołaj Zebrzydowski) suorganizuotą ginkluotą maištą (rokošą) prieš Abiejų Tautų Respublikos valdovą Žygimantą Vazą (1587/1588–1632). Palaikė savo maištaujantį brolį Jonušą Radvilą. Po 1607 m. suartėjo su valdovo dvaru. Žygimanto Vazos valdymo laikotarpiu kunigaikščio tikybinė orientacija kenkė karjerai, tačiau jis neišsižadėjo protestantizmo ir visą laiką uoliai rėmė evangelikus reformatus. Kristupo Radvilos jaunesniojo siūlymu Seime priimtas įstatymas, kuriuo sulygintos katalikų ir nekatalikų teisės. Kunigaikštis kovojo su švedais, atsiėmė iš jų Biržus ir Mintaują (1625). Kovos Livonijoje buvo sėkmingos, dalyvavo 1632–1634 m. Smolensko kare su Rusija. Kunigaikštis Kristupas Radvila yra pirmas Abiejų Tautų Respublikos karo vadas, kariuomenę papildęs dragūnais. Jis įsteigė reformatų mokyklas Kėdainiuose (1625), Slucke (1626), sustiprino Biržų pilį. Vengruve ir Kėdainiuose vietoj katalikams atiduotų bažnyčių statė naujas evangelikų reformatų šventoves. 1636 m. buvo pakviestas į Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę taisyti Trečiąjį Lietuvos Statutą (1588). Rėmė knygų leidybą. Parašė kūrinių apie karinę patirtį, finansavo Gdansko Biblijos leidybą.

Medalio kopijos averse matyti jaunas kunigaikštis Kristupas Radvila. Jis pavaizduotas su palaidais garbanotais plaukais, krintančiais ant pečių, puošniais drabužiais, profiliu pasisukęs į dešinę pusę. Medalio reverse – Radvilų giminės herbas su Radvilų Ereliu, jo centre – trys triskelionu išdėstyti trimitai. Herbo skydo viršuje matyti kunigaikštiška kepurė. Medalis ovalo formos.

Medžiagą parengė Toma Zarankaitė-Margienė
Fotografas Mindaugas Kaminskas

Naudota literatūra
Augustyniak U. Dwór i klientela Krzysztofa Radziwiłła (1585–1640). Mechanizmy patronatu, Warszawa, 2002.
Augustyniak U. W służbie hetmana i Rzeczypospolitej. Klientela wojskowa Krzysztofa Radziwiłła (1585–1640), Warszawa, 2004.

Eksponatai. 2016–2017 m. dovanotos ir įsigytos vertybės. Parodos katalogas / Exhibits. Treasures Donated and Acquired in 2016–2017. Exhibition catalogue, sud. / comp. D. Avižinis, T. Zarankaitė-Margienė, Vilnius, 2017, p. 146–147.
Lietuva medaliuose. XIV a. – XX a. pradžia. Albumas, sudarė V. Ruzas, Vilnius, 1998, p. 16.
Lukšaitė I., Matulevičius A. „Radvila Kristupas“, in: Visuotinė lietuvių enciklopedija, t. 19, vyr. red. A. Račis, Vilnius, 2011, p. 434–435.

Susiję įrašai

Daugiau straipsnių

Rašalinė

Rašalinė

20251110

XV a. rašalines naudojo tik raštinga visuomenės dalis – tie, kurie turėjo mokėti rašyti dėl savo užimamų pareigybių: raštininkai, iždininkai ir kt. Remiantis archeologiniais duomenimis, žinoma, kad viena pagrindinių to laikotarpio raštininkų naudotų kanceliarijos priemonių – rašalinės. Jos buvo tekintos iš kaulo, drožtos iš rago, lietos iš metalo ar lipdytos, žiestos iš molio. Nuo XV a. rašalinės pradėtos gaminti taip, kad jas būtų patogu nešioti, – su dangteliais, neretai pritvirtintos prie diržo. Tai leido raštininkams būti mobiliems, keliauti ir dirbti ne vienoje vietoje. Dažniausiai naudotas juodas rašalas. Spalvotas rašalas (mėlynas, raudonas) – prabangesnis (jo ir gamyba buvo brangesnė), naudotas taupiau.
Tyrinėjant Vilniaus Žemutinės pilies Valdovų rūmų teritoriją XV a. sluoksnyje rasta išskirtinės išvaizdos rašalinė. Ji pagaminta iš pilkos molio masės, lipdyta, dengta rusvai žalia glazūra, sveika. Rašalinė vandens paukščio pavidalo, su skyle nugaroje (rašalui laikyti), snapas ir uodega nulūžę. Ji dekoruota geometriniu ornamentu. Paprastos rašalinės pasižymėjo funkcionalumu, buvo mažai dekoruotos. Prabangesnės galėjo būti profiliuotos, puoštos įmantresnėmis figūrinėmis detalėmis. Rašalinių išvaizda neretai priklausė nuo savininko statuso – kuo aukštesnes pareigas ar statusą užėmė žmogus, tuo puošnesnė buvo ir jo rašalinė. 

 

Plačiau

Publikuota: 2021-07-12 Atnaujinta: 2021-06-30 08:04
smart foreash ccms6
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti lankytojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo ir slapukų politika