Knyga ,,Commentarius de Mareschalcis Regni Poloniae Cum Duplici Mantissa de Mareschalcis et Cancellariis M. Ducatus Lithvaniae“

 

 

Knyga ,,Commentarius de Mareschalcis Regni Poloniae Cum Duplici Mantissa de Mareschalcis et Cancellariis M. Ducatus Lithvaniae“ (liet. „Pastabos apie Lenkijos Karalystės maršalką su priedu apie Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės maršalkas ir kanclerius“) – istorinis veikalas apie maršalkos pareigybę Lenkijos Karalystėje ir Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje. Joje taip pat publikuojami ir šių pareigūnų veiklą apibrėžę normatyviniai dokumentai arba jų ištraukos.

Knygos autorius Georgas Pėteris Šulcas (Georgio Petro Schultz, Georg Peter Schultz, 1680–1748) – vokiškos kilmės Torunės universiteto profesorius, mokslininkas, viena svarbiausių ankstyvosios Apšvietos epochos figūrų Lenkijoje. Frankfurto ir Leipcigo universitetuose studijavo teisę, filosofiją ir mediciną. 1702 m. tapo filosofijos magistru, 1703 m. – medicinos mokslų daktaru. 1711–1742 m. buvo Torunės akademinės gimnazijos prorektoriumi. Nemažam kiekiui Lenkijos intelektualų ėmus skleisti Apšvietos epochos idėjas, Torunė tapo svarbiu mokslo centru. G. P. Šulcas 1722 m. spalį tapo pirmojo Torunėje mokslinio periodinio leidinio „Das Gelahrte Preussen“ (liet. „Išsimokslinusi Prūsija“) redaktoriumi. Pirmiausia leidinys ėjo kaip savaitraštis, vėliau buvo mėnraštis, galiausiai imtas leisti keturis kartus per metus, išsilaikė tik iki 1725 metų. Leidinyje buvo pateikiamos naujausios žinios apie mokslo padėtį Abiejų Tautų Respublikoje ir Prūsijoje, aptariamos naujos mokslinės publikacijos, nurodoma bibliografinė informacija. 1726–1731 m. G. P. Šulcas savo tekstus skelbė periodiniame leidinyje „Meletemata Thorunensia“, 1733–1734 m. redagavo pirmą laikraštį Torunėje „Neues der Welt“ (liet. „Pasaulio naujienos“), ėjusį du kartus per savaitę, toliau bendradarbiavo su kitais Torunės periodiniais moksliniais leidiniais.

Georgas Pėteris Šulcas artimai bendravo su broliais Zaluskiais (Załuscy) – Zaluskių bibliotekos Varšuvoje įkūrėjais: Polocko (1723–1736), Lucko (1736–1739), Kulmo (1739–1746), Krokuvos (1746–1758) vyskupu, Lenkijos Karalystės didžiuoju kancleriu Andriumi Stanislovu (Andrzej Stanisław, 1695–1758) ir Kijevo vyskupu (1759–1774), pamokslininku, dramaturgu ir poetu, bibliofilu Juozapu Andriumi (Józef Andrzej, 1702–1774). Broliai Zaluskiai skatino G. P. Šulcą rašyti ir leisti mokslinius veikalus, o kai kuriuos jų ir finansavo. 1742 m. Gdanske G. P. Šulcas publikavo veikalą „Commentarius de Cancellariis Regni Poloniae“ (liet. „Pastabos apie Lenkijos Karalystės sekretorius“), 1747 m. Torunėje išleido veikalą „Commentarius de succamerario Regni Poloniae“ (liet. „Pastabos apie Lenkijos Karalystės pakamarį“). 1738 m. knygoje „Historia interregni novissimi et comitiorum in Prussia Polonica anno 1733 celebratorum...“ (liet. „Naujausio tarpuvaldžio ir iškilmingų susirinkimų lenkiškojoje Prūsijoje 1733 m. istorija...“) aprašė su tarpuvaldžiu po Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Augusto II Sakso (Stipriojo) (1697–1733) mirties susijusius įvykius. 1743 m. redagavo ir į lotynų kalbą išvertė Juzefo Andžejaus Zaluskio veikalą „Programma litterarium ad bibliophilos, typothetas et bibliopegos, tum et quosvis liberalium artium amatores“ (liet. „Mokslinė programa bibliofilams, spaustuvininkams, knygų leidėjams ir visiems laisvųjų menų mylėtojams“).

1743 m. Gdanske buvo publikuotas G. P. Šulco veikalas „Commentarius de Mareschalcis Regni Poloniae Cum Duplici Mantissa de Mareschalcis et Cancellariis M. Ducatus Lithvaniae“. Jis išspausdintas Georgo Markuso Knocho (Georgius Marcus Knoch, Georg Markus Knoch, 1695–1759) spaustuvėje. Pirmame knygos lape pavaizduoti Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kanceliarijos didysis ir mažasis antspaudai. Vienas veikalo egzempliorius Valdovų rūmų muziejui buvo įsigytas 2007 metais. Šiame veikale autorius analizavo maršalkos pareigybę: pareigų pavadinimą, kilmę, funkcijas, galios ribas, viršenybę prieš kitus pareigūnus, pareigas tiek įprastais, tiek tarpuvaldžio laikotarpiais, kitus su pareigybe susijusius klausimus. Kartu jame publikuoti įvairūs su maršalkos pareigybe susiję dokumentai ir ištraukos iš teisynų, apibrėžiančios šio pareigūno teismines funkcijas. Taip pat sudaryti visų Lenkijos Karalystės didžiųjų ir dvaro maršalkų sąrašai, chronologiškai apimantys XIV a. – XVIII a. pirmą pusę. Knygos pabaigoje trumpai aptariama maršalkos pareigybė Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje, pateikiami analogiški pareigūnų sąrašai, taip pat ištraukos iš maršalkos pareigybę apibrėžusių šios valstybės teisinių šaltinių.