Knyga ,,Commentarius de Mareschalcis Regni Poloniae Cum Duplici Mantissa de Mareschalcis et Cancellariis M. Ducatus Lithvaniae“

Aktualu iki 2022-11-06
Georgas Pėteris Šulcas (Georgio Petro Schultz, Georg Peter Schultz, 1680–1748)
Gdanskas, 1743 m.
Lotynų k.
Popierius, oda
17,2 x 21,4 cm
Inv. Nr. VR-218
 
Eksponatą 2007 m. iš privataus asmens būsimam Valdovų rūmų muziejui įsigijo Lietuvos nacionalinis dailės muziejus. 2009 m. gegužės 27 d. jis perduotas Nacionaliniam muziejui Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmams.
 
Knyga ,,Commentarius de Mareschalcis Regni Poloniae Cum Duplici Mantissa de Mareschalcis et Cancellariis M. Ducatus Lithvaniae“ (liet. „Pastabos apie Lenkijos Karalystės maršalką su priedu apie Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės maršalkas ir kanclerius“) – istorinis veikalas apie maršalkos pareigybę Lenkijos Karalystėje ir Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje. Joje taip pat publikuojami ir šių pareigūnų veiklą apibrėžę normatyviniai dokumentai arba jų ištraukos.
Knygos autorius Georgas Pėteris Šulcas (Georgio Petro Schultz, Georg Peter Schultz, 1680–1748) – vokiškos kilmės Torunės universiteto profesorius, mokslininkas, viena svarbiausių ankstyvosios Apšvietos epochos figūrų Lenkijoje. Frankfurto ir Leipcigo universitetuose studijavo teisę, filosofiją ir mediciną. 1702 m. tapo filosofijos magistru, 1703 m. – medicinos mokslų daktaru. 1711–1742 m. buvo Torunės akademinės gimnazijos prorektoriumi. Nemažam kiekiui Lenkijos intelektualų ėmus skleisti Apšvietos epochos idėjas, Torunė tapo svarbiu mokslo centru. G. P. Šulcas 1722 m. spalį tapo pirmojo Torunėje mokslinio periodinio leidinio „Das Gelahrte Preussen“ (liet. „Išsimokslinusi Prūsija“) redaktoriumi. Pirmiausia leidinys ėjo kaip savaitraštis, vėliau buvo mėnraštis, galiausiai imtas leisti keturis kartus per metus, išsilaikė tik iki 1725 metų. Leidinyje buvo pateikiamos naujausios žinios apie mokslo padėtį Abiejų Tautų Respublikoje ir Prūsijoje, aptariamos naujos mokslinės publikacijos, nurodoma bibliografinė informacija. 1726–1731 m. G. P. Šulcas savo tekstus skelbė periodiniame leidinyje „Meletemata Thorunensia“, 1733–1734 m. redagavo pirmą laikraštį Torunėje „Neues der Welt“ (liet. „Pasaulio naujienos“), ėjusį du kartus per savaitę, toliau bendradarbiavo su kitais Torunės periodiniais moksliniais leidiniais.
Georgas Pėteris Šulcas artimai bendravo su broliais Zaluskiais (Załuscy) – Zaluskių bibliotekos Varšuvoje įkūrėjais: Polocko (1723–1736), Lucko (1736–1739), Kulmo (1739–1746), Krokuvos (1746–1758) vyskupu, Lenkijos Karalystės didžiuoju kancleriu Andriumi Stanislovu (Andrzej Stanisław, 1695–1758) ir Kijevo vyskupu (1759–1774), pamokslininku, dramaturgu ir poetu, bibliofilu Juozapu Andriumi (Józef Andrzej, 1702–1774). Broliai Zaluskiai skatino G. P. Šulcą rašyti ir leisti mokslinius veikalus, o kai kuriuos jų ir finansavo. 1742 m. Gdanske G. P. Šulcas publikavo veikalą „Commentarius de Cancellariis Regni Poloniae“ (liet. „Pastabos apie Lenkijos Karalystės sekretorius“), 1747 m. Torunėje išleido veikalą „Commentarius de succamerario Regni Poloniae“ (liet. „Pastabos apie Lenkijos Karalystės pakamarį“). 1738 m. knygoje „Historia interregni novissimi et comitiorum in Prussia Polonica anno 1733 celebratorum...“ (liet. „Naujausio tarpuvaldžio ir iškilmingų susirinkimų lenkiškojoje Prūsijoje 1733 m. istorija...“) aprašė su tarpuvaldžiu po Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Augusto II Sakso (Stipriojo) (1697–1733) mirties susijusius įvykius. 1743 m. redagavo ir į lotynų kalbą išvertė Juzefo Andžejaus Zaluskio veikalą „Programma litterarium ad bibliophilos, typothetas et bibliopegos, tum et quosvis liberalium artium amatores“ (liet. „Mokslinė programa bibliofilams, spaustuvininkams, knygų leidėjams ir visiems laisvųjų menų mylėtojams“).
1743 m. Gdanske buvo publikuotas G. P. Šulco veikalas „Commentarius de Mareschalcis Regni Poloniae Cum Duplici Mantissa de Mareschalcis et Cancellariis M. Ducatus Lithvaniae“. Jis išspausdintas Georgo Markuso Knocho (Georgius Marcus Knoch, Georg Markus Knoch, 1695–1759) spaustuvėje. Pirmame knygos lape pavaizduoti Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kanceliarijos didysis ir mažasis antspaudai. Vienas veikalo egzempliorius Valdovų rūmų muziejui buvo įsigytas 2007 metais. Šiame veikale autorius analizavo maršalkos pareigybę: pareigų pavadinimą, kilmę, funkcijas, galios ribas, viršenybę prieš kitus pareigūnus, pareigas tiek įprastais, tiek tarpuvaldžio laikotarpiais, kitus su pareigybe susijusius klausimus. Kartu jame publikuoti įvairūs su maršalkos pareigybe susiję dokumentai ir ištraukos iš teisynų, apibrėžiančios šio pareigūno teismines funkcijas. Taip pat sudaryti visų Lenkijos Karalystės didžiųjų ir dvaro maršalkų sąrašai, chronologiškai apimantys XIV a. – XVIII a. pirmą pusę. Knygos pabaigoje trumpai aptariama maršalkos pareigybė Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje, pateikiami analogiški pareigūnų sąrašai, taip pat ištraukos iš maršalkos pareigybę apibrėžusių šios valstybės teisinių šaltinių.
 
Medžiagą parengė Rasa Leonavičiūtė-Gecevičienė
 
Naudota literatūra
Advokato Jauniaus Gumbio kolekcija. Knygose išlikusi praeitis, sud. A. Racevičienė, Vilnius, 2018, p. 535.
Dunajówna M. „Pierwsze toruńskie czasopismo naukowe w XVIII w. Das Gelahrte Preussen“, in: Księga oamiątkowa 400-lecia Toruńskiego Gimnazjum Akademickiego, t. 1: XVI–XVIII w., ed. Z. Zdrójkowski, Toruń, 1972, s. 241–269.
„Jerzy Piotr Schultz (1680–1748)“, in: Filozofia i myśl społeczna w latach 1700–1830, t. 1: Okres saski 1700–1763, oprac. M. Skrzypek, Warszawa, 2000, s. 124–126.
Maliszewski K. „From the History of Shaping the Mentality of Torun’s Elite in the 17th Century and the First Half of the 18th Century: the Attempt to Address the Issue“, in: Zapiski Historyczne, t. LXXXII, z. 3, 2017, s. 121–140.
Roszak S. Koniec świata sarmackich erudytów, Toruń, 2012, s. 21, 79, 124.
Salmonowicz S. „U progu Oświecenia w Toruniu. Jerzy Piotr Schultz (1680–1748) – historyk i politolog“, in: Wiek Oświecenia, t. 1, kom. red. S. Lorentz, Warszawa, 1978, s. 65–81.
Salmonowicz S. „Schultz, Georg Peter“, in: Polski słownik biograficzny, t. XXXVI, Warszawa–Kraków, 1995–1996, s. 27–29.

Susiję įrašai

Daugiau straipsnių

Auskaras

20240415

Dabartinėje Lietuvos teritorijoje seniausi auskarai datuojami XIII–XIV amžiumi. Jie buvo gaminami lankelio formos su 1–3 kabučiais ir pagal konstrukciją skirstomi į tris tipus: žiedinius, kilpinius ir klaustuko formos.

Plačiau

Publikuota: 2022-10-31 Atnaujinta: 2022-10-27 14:43
smart foreash ccms6
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti lankytojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo ir slapukų politika