Publikuota 20250213
Renginio data: 2025m.Kovo0309 d.18:00 - 19:00 Visi renginiai
Valdovų rūmai
Aktualu iki 2025-03-09
Nepraleiski šių gražių dienų akimirkų...
Ne perdons pas un moment des beaux jours...
Honore d’Ambruis (1660–1702), Air de cour
Senosios muzikos ansamblis „Šviesotamsa“:
Rūta Vox (Vosyliūtė) – sopranas
Ieva Baublytė – išilginės fleitos, gotikinė arfa
Justyna Reksc-Raubo (Lenkija) – viola da gamba
Vilimas Norkūnas – klavesinas, basso continuo
Ansamblis „Šviesotamsa“ pristato XVII a. Prancūzijos dvaruose gimusį air de cour dainos žanrą. Pirmą kartą air de cour terminas paminėtas kompozitoriaus Adriano Le Roy’aus 1571 m. išleistame kompozicijų rinkinyje „Livre d’airs de cour miz sur le luth“. Kompozicijos buvo skirtos solo balsui (dainininkui) pritariant liutniai, kiek vėliau air de cour buvo pradėta kurti 4–5 balsams, palydint instrumentams. Nuo 1608 m. į air de cour natų rinkinius įtraukiamos ir ballet de cour šokių kompozicijos, sukurtos tuo metu populiariomis Prancūzijos dvarų šokių formomis. Norėdami atskleisti air de cour žanro grožį, ansamblio „Šviesotamsa“ nariai didžiausią dėmesį skyrė būtent prancūzų instrumentiniams ir dainuojamiesiems barokiniams šokiams, į šią naujai sudaromą programą įtraukdami iš prancūziškų siuitų vėliau jau mums pažįstamas čakonas, pasakalijas, sarabandas, gavotus, miuzetes.
Kaip XVII a. Baroko epochos muzika atgaivina ir įprasmina poetiškąją dvarų kultūrą – pagrindinę vakarietiškos kultūros kalvę? Tokie Prancūzijos monarchai kaip Liudvikas XIII (1610–1643) ir Liudvikas XIV (1643–1715) muzikos, šokio, dailės ir architektūros istorijoje paliko neįkainojamą indėlį. Šių monarchų aplinkoje skambėjusią muziką norisi prikelti ir gražiausiuose Lietuvos dvaruose, pasitelkiant Prancūzijos karaliams dirbusių kompozitorių, tokių kaip Antoin Boesset (1586–1643), Etienne Moulinie (1599–1676), Michael Lambert (1610–1696), Joseph Chabanceau de la Barre (1633–1678), Christophe Ballard (1641–1715), Honore d’Ambruis (1660–1702), kūrybą.
Senosios muzikos ansamblio „Šviesotamsa“ atlikėjai siekia klausytojams atskleisti prancūzų Baroko muzikos išskirtinumą, galantiškumą ir subtilumą. XVII a. amžininkai neretai mini nuolatinį prancūzų ir italų kompozitorių varžymąsi, kurios šalies muzikos stilius tobulesnis. Prancūzų muzika, palyginti su emocionalia ir gan tiesmuko charakterio itališkąja, yra daug rafinuotesnė. Tačiau ir Prancūzijos dvaruose dirbo nemažai muzikų ir kompozitorių iš saulėtosios Italijos, jie net savo pavardes rašė prancūzų maniera, o prancūzai slapta žavėjosi itališka muzikinės kalbos laisve. Ši įdomi intriga bei Lietuvoje dar mažai atskleistas prancūzų air de cour muzikos grožis paskatino ansamblio „Šviesotamsa“ atlikėjus sukurti versališką, išskirtinę prancūzų Baroko muzikos programą. Muzikos, kuria apdainuojamas gamtos dvelksmas, meilės gylis, trapumas ir kuri linksmino klausytoją grakščiais šokiais ir subtiliomis air de cour melodijomis.
Koncertas nemokamas, tačiau dėl riboto vietų skaičiaus kviečiame registruotis iš anksto.
Ansamblis „Šviesotamsa“ susikūrė 2014 m., nors atlikėjai vieni kitus pažinojo ne vienus metus. Visi trys ansamblio nariai, įkūrėjai – Ieva Baublytė (išilginės fleitos, gotikinė arfa), Rūta Vosyliūtė (barokinis vokalas), Vilimas Norkūnas (klavesinas) – specializuotas senosios muzikos studijas baigė skirtingose šalyse (Šveicarija, Italija, Austrija). Atlikėjus subūrė bendras troškimas Lietuvoje plėtoti Vakarų Europoje įgytas senosios muzikos žinias ir patirtį. Prie šio ansamblio projekto kviečiame prisijungti viola da gamba – Justyną Reksc-Raubo (Lenkija).
Ansamblio pavadinimas „Šviesotamsa“ kilo iš italų kalbos. Stiprių jausmų, emocijų ir kontrastingų nuotaikų perteikimas šviesa ir tamsa paplito visame Baroko epochos mene: nuo Caravaggio paveikslų iki recitar cantare stiliaus dainavimo, atliekant G. Caccini, C. Monteverdi bei kitų kompozitorių kūrinius.
Daugiau apie ansamblį bei jo įrašus galite rasti čia.
Atlikėjų biografijos
Rūta Vox (Vosyliūtė) – barokinės muzikos atlikėja, tarptautinių konkursų „Fatima Terzo“ (Vičenca, 2011, pirmoji vieta), „Francesco Provenzale“ (Neapolis, 2009, antroji vieta) laimėtoja. Renesanso ir barokinio dainavimo magistro diplomą su pagyrimu baigė Vičencos A. Pedrollo konservatorijoje, prof. Patrizios Vaccari ir Glorios Banditelli klasėse. Dainavimo specialybę įgijo Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, prof. Sigutės Stonytės klasėje (2005–2009), o 2018 m. ten pat apsigynė meno daktaro laipsnį. Ji pasirodo įvairiose scenose ir senosios muzikos festivaliuose visoje Europoje, bendradarbiauja su žymiais dirigentais, tokiais kaip Claudio Cavina, Sigiswald Kuijken, Paolo Faldi, Marco Mencoboni, Walter Testolin, Wolfgang Katschner. Bendradarbiaudama su „Artis Opera“ sukūrė Bradamantės vaidmenį A. Vivaldi operoje „Orlando furioso“ (2019), Elenos vaidmenį M. Vitale atkurtoje operoje „Elenos pagrobimas“ (2018). Dalyvaudama Baroko operos teatro projektuose sukūrė Inos vaidmenį G. F. Händelio operoje „Semelė“ (2017), Abros vaidmenį A. Vivaldi oratorijoje „Juditos Triumfas“ (2014), atliko Magdalenos partiją G. F. Händelio oratorijoje „Prisikėlimas“ (2014). Taip pat tarptautiniame senosios muzikos festivalyje „Banchetto musicale“ C. Monteverdi operoje „Orfėjas“ atliko Muzikos ir Vilties partijas (2015).
Ieva Baublytė – išilginės fleitos ir gotikinės arfos atlikėja, Renesanso ir Baroko muzikos studijas baigusi Šveicarijoje, prestižiniame Bazelio muzikos akademijos Senosios muzikos institute Schola Cantorum Basiliensis. Atlikėja taip pat domisi muzikos improvizacija, Viduramžių muzika, koncertais vaikams, nuolat dalyvauja meistriškumo kursuose įvairiose Europos šalyse.
Ieva Baublytė aktyviai koncertuoja kaip solistė ir kartu su kamerinės muzikos ansambliais. Pastaraisiais metais ji rengia ankstyvojo italų ir prancūzų Baroko muzikos programas kartu su ansambliu Chiaroscuro, interaktyvius muzikinius spektaklius su senųjų menų studijos trupe Camerata dei Folli ir ispanų režisieriumi Adrianu Schvarzsteinu, o drauge su Beatriče Baltrušaityte bei kitais atlikėjais kuria ir atlieka muzikinius pasakojimus vaikams, kuriuos lydi Viduramžių ir Renesanso muzika. Atlikėja taip pat rengia solo koncertus bei dalyvauja tarptautiniuose projektuose. Su savo programa I. Baublytė pasirodo įvairiuose Lietuvos ir užsienio festivaliuose bei koncertų salėse.
Vilimas Norkūnas senąją muziką pradėjo studijuoti dar 2002 m. Zalcburge (Austrija) – įstojo į koncertinės vargonų ir sakralinės muzikos specialybes Mocarteumo universitete (prof. Heriberto Metzgerio vargonų klasėje), kur studijavo atlikimą klavesinu, klavikordu, hamerklavyru, taip pat basso continuo. Nuo 2008 m. studijas tęsė Graco menų universitete, kur 2011 m. įgijo sakralinės muzikos ir vargonų magistro laipsnį (prof. Ulricho Waltherio vargonų klasė), 2012 m. – chorinio dirigavimo magistro laipsnį (prof. Johanneso Princo klasė). 2014 m. Graco menų universitete diplomu su pagyrimu baigė Senosios muzikos-klavesino studijas (prof. Michaelio Hellio klasė). V. Norkūnas koncertavo su Stirijos barokiniu orkestru „Neue Hofkapelle Graz“ (Austrija), Šv. Kristoforo orkestru, konsortu „Brevis“, chorais „Jauna muzika“, „Brevis“, „Aukuras“, įvairiais ansambliais. Jis surengė ne vieną koncertą su barokinio smuiko virtuozėmis Ūla Kinderyte (JAV) ir Vera Otasek (Austrija). V. Norkūnas yra lietuvių atlikėjų senosios muzikos ansamblio „Šviesotamsa“ bei tarptautinio ansamblio „Cordaria“ bendrakūrėjis ir narys. Šie ansambliai ne kartą pasirodė tarptautiniame „Banchetto musicale“ ir Marko Skakio festivaliuose, gastroliavo Latvijoje – „Vivat Curlandia“ ir „Rygos senosios muzikos“ festivaliuose. 2018–2019 m. Lietuvoje ir Latvijoje pristatė klavesino solo programą „Hortus musicus“, 2019 m. su vargonų rečitaliu „Chroma“ gastroliavo Lietuvoje, Italijoje ir Austrijoje.
Justyna Reksc-Raubo – viola da gamba atlikėja, 1994 m. baigė Varšuvos Frideriko Šopeno muzikos akademiją (prof. A. Zielińskio violončelės klasė), o 2018 m. – Krokuvos muzikos akademiją (prof. R. Zipperlingo viola da gamba klasė). Ji buvo Varšuvos barokinės muzikos ansamblio „Musicae Antiquae Collegium Varsoviense“ (vad. Wl. Klosiewicz) pagrindinė violončelininkė. J. Rekść-Raubo tobulinosi daugybėje meistriškumo kursų, vadovaujant tokiems žymiems muzikams kaip Dž. Bruno Cocset, Jaap ter Linden, Władysław Kłosiewicz, Tobias Khne, Jonathan Manson, Kazimierz Michalik, Milo Sadlo, Victoria Yagling, Marie Leonhardt, Paolo Pandolfo, Petr Wagner ir Rainer Zipperling, inicijavo ir įkvėpė daugybę muzikinių ir edukacinių projektų, tarp jų – koncertų ciklą „AUKSO muzikos galerija“ Šiuolaikinio meno centre. Jos pastangomis buvo sukurtas tarpdisciplininis projektas „Zachęta pedagogams ir jaunimui“. Kartu su Mareku Mośu ji yra AUKSO vasaros filharmonijos festivalio, vykstančio Suvalkų ir Pieninų regionuose ir globojamo kultūros ir nacionalinio paveldo ministro, viena
iš vadovių, taip pat F.O.R.T.E. fondo įkūrėja ir direktorė bei viena iš AUKSO muzikos fondo steigėjų. Nuo 2020 m. J. Rekść-Raubo dėsto viola da gambą ir violončelę Frideriko Šopeno muzikos akademijoje.
