Paskaitą skaito muzikologė dr. Aleksandra Pister
Kas pamiršta – vėl jauna. Toks moto taikliai apibūdintų XX a. Europoje prasidėjusį senosios muzikos atgimimo judėjimą. Pirmuosius atradimų žingsnius XIX a. žengė muzikos tyrėjai, pasinėrę į autentiškų natų bei instrumentų studijas. Jų tyrinėjimai pastūmėjo atlikėjus gyvai išmėginti, kaip veikia senųjų instrumentų kopijos, kaip skamba jais atliekama muzika. Anuomet ir šiandien autentiškas, epochos pažinimu grįstas atlikimas (angl. historicaly informed performance) dovanoja atradimų džiaugsmą ir naujas atlikimo bei klausymosi patirtis.
Į seniai pamirštą muziką smalsu buvo atsigręžti ir Lietuvoje. Kada šalies muzikai atrado senąją muziką? Kaip sekėsi ją pažinti sovietmečiu, kai žinių mainus blokavo geležinė uždanga? Kas pirmieji šalyje ėmėsi eksperimentuoti? Kokie pirma buvo atliekami kūriniai – Vakarų Europos kompozitorių ar istorinė Lietuvos muzika? Kokia yra lietuviška senoji muzika? Paskaitoje bus apžvelgtas senosios muzikos judėjimas šalyje nuo jo pradžios iki šiandien bei aptartos lietuviškos muzikos tapatumo paieškos, kurias atspindi istorinės muzikos repertuaras Lietuvoje.