Vykstant Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų tyrimams surastos 7 latrinos. Kelių tipų latrinos išsiskiria uždara archeologine struktūra, kai aptinkami neperkasti, su kitų laikotarpių radiniais nesumaišyti archeologinių radinių kompleksai. Dėl specifinės latrinų užpildo grunto sudėties čia patekę daiktai tarsi užkonservuojami ir gerai išsilaiko.
Latrinose surastų radinių kolekcija apima keletą tūkstančių įvairių dirbinių, didelė jų dalis –išskirtiniai, prabangos daiktai. Tai importiniai balto molio indai, gaminiai iš rytietiškos iznik keramikos, Italijos majolikos, Portugalijos fajanso, Vakarų Europos stiklo taurės, dvariškių aprangos (aksomo, vilnos, šilko) ir odinės avalynės liekanos, jų mitybos atliekos (austrių geldelės, vaisių kauliukai, uogų sėklytės), šukos iš dramblio kaulo, vėplio ilties ir pan.
Šie gausūs radiniai atspindi bemaž šimtmečio laikotarpio Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų materialinę kultūrą ir jos lygmenį, iliustruoja neeilines rūmų gyventojų galimybes, viena vertus, nulemtas jų socialinio statuso, kita vertus, tą statusą ir atspindėjusias. Taip pat parodo ir plačius kultūrinius ryšius tiek su Vakarų Europa, tiek su Osmanų imperijos centrais.
Paskaitą skaito archeologai Egidijus Ožalas ir Dovilė Urbonavičiūtė-Jankauskienė
Paskaita nemokama, tačiau būtina išankstinė registracija