Koncertas-susitikimas, skirtas Stanislovo Moniuškos 200 gimimo metinėms.
Dalyvauja:
Medardo Čoboto trečiojo amžiaus universiteto vokalinis ansamblis „Ave musica“. Vadovė prof. Rita Aleknaitė-Bieliauskienė,
Lilianna Zalesińska (mecosopranas, Lenkija),
Jolanta Pszczółkowska-Pawlik (fortepijonas, Lenkija),
Solistų ansamblis „Vytoki“ (Baltarusija). Vadovas Alaksiej Fralou,
Martyna Kučinska (sopranas, Lietuva),
Rita Novikaitė (mecosopranas, Lietuva),
Šviesė Čepliauskaitė (fortepijonas, Lietuva),
Andrius Vasiliauskas (fortepijonas, Lietuva),
Valstybinis Vilniaus kvartetas (Lietuva)
Programoje Stanislavo Moniuškos kamerinė muzika.
Kompozitorius Stanislovas Moniuška (lenk. Stanisław Moniuszko) (1819–1872), dažnai gretinamas su Frederiku Šopenu, buvo vienas ryškiausių romantizmo muzikos kūrėjų Europoje. Žymiojo kompozitoriaus ir kultūros veikėjo, gimusio Baltarusijoje, gyvenusio ir dirbusio Lietuvoje bei Lenkijoje, 200-osios gimimo metinės Lenkijos, Lietuvos ir Baltarusijos teikimu UNESCO Generalinės konferencijos įtrauktos į UNESCO 2019 m. minimų datų sąrašą. S. Moniuška 18 savo aktyvios kūrybos ir kultūrinės bei meninės veiklos metų praleido Vilniuje ir paliko ženklių pėdsakų Lietuvos kultūros istorijoje. Jis keletą metų vargonininkavo Šv. Jonų bažnyčioje, dirigavo Vilniaus miesto teatro orkestrui, privačiai mokė muzikos. Taip pat aktyviai dalyvavo Vilniaus muzikiniame gyvenime: būrė mėgėjų ansamblius, rengė koncertus, vadovavo paties įkurtai Šv. Cecilijos draugijai, rūpinosi natų leidyba.
Vilniuje S. Moniuška lietuviška tematika sukūrė kantatas „Milda“, „Nijolė“, „Namų dainyną“ (6 sąsiuvinius), 4 „Aušros Vartų litanijas“, sceninių kūrinių. 1848 m. sausį miesto rotušėje įvyko operos „Halka“ koncertinė premjera (dirigavo pats S. Moniuška), o 1854 metų vasarį ten pat opera pastatyta scenoje. 1849 m. Sankt Peterburge jo diriguojamos kantata „Milda“ ir fantastinė uvertiūra „Pasaka“ sulaukė palankių vertinimų.
Gausiame S. Moniuškos kūrinių sąraše – operos, operetės, baletai, kantatos, baladės, mišios, uvertiūros, styginių kvartetai, taip pat polonezai, polkos, mazurkos ir kiti kūriniai fortepijonui, apie 300 dainų balsui ir fortepijonui. Muzika romantiška, lyriška, grindžiama lenkų ir lietuvių muzikinio folkloro ritmais, liaudies dainų intonacijomis.
Renginys nemokamas, tačiau būtina registruotis paspaudus čia.