Vieša paskaita „Vilniškiai Adomo Mickevičiaus bičiuliai“
Piotr Załuski (Lenkija)
Baigęs studijas Vilniuje, Adomas Mickevičius įgijo universitetinį išsilavinimą. Šios studijos buvo ne tik svarbus žinių šaltinis, bet ir impulsas plėtotis jo poetinei kūrybai, kurios reikšmę lenkų literatūros istorijai būtų sunku pervertinti. 1822 m. Vilniuje išleista A. Mickevičiaus debiutinė eilėraščių rinktinė Baladės ir romansai laikoma Romantizmo epochos lenkų literatūroje pradžia.
Tačiau jei norėtumėme įvertinti visą, perfrazuojant A. Mickevičių, „vargšų tremtinių, vergijoj pagimdytų“ kartą, reikėtų prisiminti ir dar vieną svarbų, o gal net svarbiausią, dalyką – jaunuolių, kuriuos suvedė Romantizmo idėjos, bičiulystę. Stiprūs, natūraliai užsimezgę asmeniniai ryšiai išliko visą gyvenimą. Jaunus vyrus siejo platūs užmojai dirbti visuomenės ir mokslo labui. Taip radosi prielaidos 1817 m. įsteigti Filomatų draugiją. A. Mickevičiaus ir jo bičiulių ketinimai buvo rimti ir garbingi. Draugijos nariai prisiekdavo, kad neišduos slapta puoselėjamų ambicingų planų, bet neįvertino ribotų galimybių juos įgyvendinti. Deja, nors ir veikė slaptai, filomatai tapo Rusijos imperinės valdžios persekiojimo aukomis. Draugijos nariai buvo įkalinti, nuteisti, ištremti į Rusijos gilumą, politiniu požiūriu valdžios pasmerkti. A. Mickevičius ir bičiuliai patyrė sunkių išbandymų: kalėjimą, tardymus, nuosprendžių paskelbimą, – jie turėjo išlaikyti rimčiausius patriotizmo, pilietinės brandos ir žmogiškumo egzaminus. Tai buvo siaubingas, bet tuo pat metu ir naudingas testas.
Vieša paskaita „Katalikai, unitai, protestantai ir masonai. Adomo Mickevičiaus mokytojai Vilniuje“
Prof. habil. dr. Elżbieta Dzikowska (Lodzės universitetas, Lenkija)
„Skirtybių vienovė“ – taip taikliausiai būtų galima apibūdinti profesorių ir studentų bendruomenę, kuri kelis šimtmečius būrėsi Vilniaus universitete. Vilniaus ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorinių tradicijų daugiakultūriškumas, tautinės, etnokonfesinės, luominės skirtybės, viena vertus, suponuoja mintį apie lokalaus uždarumo ir atskyrimo procesus, kita vertus, leidžia suprasti pagarbą kitoniškumui ir konceptualiai suvokti visumą įvairiopų reiškinių, kurių neįmanoma vertinti izoliuotai, būtina atsižvelgti į jų funkcionalų tarpusavio sąryšį.
Tokia skirtybių vienovės, sambūvio koncepcija ir taps atspirties tašku prelegentei paskaitoje pristatyti tuos Vilniaus universiteto profesorius, kurie tiesiogiai ar netiesiogiai darė poveikį didžiojo Europos Romantizmo epochos poeto biografijai ir kūrybai.
*Paskaitos vyks lenkų kalba, bus sinchroniškai verčiamos į lietuvių kalbą.
Paskaitos nemokamos, bet būtina išankstinė registracija čia.
Po viešų paskaitų klausytojai maloniai kviečiami aplankyti parodą.
Rengėjai pasilieka teisę keisti renginių datą ir dalyvius.
