Valdovo išdavystė – tai bendrą tapatumą turinčios asmenų grupės nario (arba kelių narių) politinis nusikaltimas, nukreiptas prieš šios grupės lyderį (suverenų valdovą) ir jo valdžios autoritetą reprezentuojančias struktūras. Valdovo išdavystės nusikaltimo samprata Lietuvoje ėmė rastis XIV ir XV a. sandūroje, kaip krikšto priėmimo ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto pradėtas ankstyvosios modernizacijos padarinys. Būtų klaidinga manyti, kad valdovo išdavystės nusikaltimas vėlyvaisiais Viduramžiais buvo tapatus šiam nusikaltimui ankstyvųjų Naujųjų laikų pradžioje. Šiuo laikotarpiu Lietuvoje vyko ne tik milžiniška visuomenės socialinių struktūrų kaita, bet ir valstybės struktūrų transformacija. Archajiškais, asmeniniais ryšiais paremtą valstybės valdymą keitė institucinio valdymo modelis.
Dr. Andrej Ryčkov
Lietuvos istorijos instituto Archeografijos skyriaus mokslo darbuotojas. 2005–2011 m. Vilniaus universiteto Istorijos fakultete įgijo istorijos krypties bakalauro ir magistro laipsnius. 2011–2015 m. – Vilniaus universiteto ir Lietuvos istorijos instituto jungtinės doktorantūros doktorantas. 2016 m. apgynė humanitarinių mokslų srities istorijos mokslo krypties daktaro disertaciją „Valdovo išdavystės samprata Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje XIII a. pabaigoje – XVI a. viduryje“. Tyrimų laukas: politinė komunikacija, teisinė ir politinė kultūra Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje XIII–XVI amžiuje. Šiuo metu leidybai rengia disertacijos pagrindu parengtą monografiją „Judo bučinys. Valdovo išdavystės samprata Lietuvoje (XIII a. pabaiga – XVI a. vidurys)“.
Renginys nemokamas.
Maloniai kviečiame!
Projektas: „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istoriją ir kultūros paveldą bei jų tyrimus populiarinantis viešų paskaitų ciklas „Šviežia istorija“.
Organizatorius: Valdovų rūmų muziejus
Partneris: Vilniaus universitetas
Rėmėjai:
Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija
UAB „Lrytas“
Finansuoja:
Lietuvos kultūros taryba
Lietuvos Respublikos kultūros ministerija
