Dalyvaus:
Prelegentė dr. Almudena Pérez de Tudela Gabaldón (Nacionalinis paveldas (Patrimonio Nacional), Madridas, Ispanija)
Ispanijos Karalystės nepaprastojo ir įgaliotojo ambasadoriaus pavaduotojas ir kultūrinių reikalų patikėtinis Bernardo López
Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai bei Ispanijos Karalystės ambasada Lietuvoje muziejaus svečius maloniai kviečia į Ispanijos kultūros paveldo (Nacionalinis paveldas (Patrimonio Nacional) saugotojos-tyrinėtojos dailės istorikės dr. Almudenos Perez de Tudelos-Gabaldon (Almudena Pérez de Tudela Gabaldón) viešą paskaitą „Ispanijos karališkosios šeimos gyvenimas XVI a. II p.“. Joje bus analizuojamas valdovo dvaro gyvenimas, atkreipiant dėmesį ne tik į karaliaus šeimą, bet ir į jos santykius su artimiausiais tarnais, pavyzdžiui, juokdariais bei įvairiais linksmintojais, kurie teikdavo pramogų dvariškiams bei šiek tiek sušvelnindavo griežtą ceremonialą. Valdovas gyveno tokiu aiškiu ir griežtu ritmu, kad rūmų gyventojai iš anksto galėdavo žinoti, kur bus ir ką veiks jų valdovas kiekvieną dieną. Taip pat ir kuriame iš savo gausių dvarų viešės pavasarį, vasarą, rudenį ar žiemą. Dvaro gyvenimas, kaip ir metų laikai, sukosi vis tuo pačiu kasmet pasikartojančiu ritmu...
Dėl dinastinių ryšių su Burgundijos dvaru Ispanijos rūmuose XVI a. antroje pusėje įsigalėjo sudėtingas burgundiškasis etiketas, kuris išliko nepasikeitęs iki pat XVIII a., kai Ispanijos sostą perėmė Burbonų dinastija. Burgundiškasis ceremonialas, labai ribojantis priėjimą prie karaliaus (jo asmuo būdavo beveik sudievinamas), paveikė ir rūmų architektūrą bei puošybą.
Karalius Pilypas II, 1559 m. sugrįžęs į Ispaniją po savo kelerius metus trukusios kelionės į Italiją, Angliją ir Nyderlandus, daugelį savo senųjų dar beveik viduramžiškų rūmų perstatė arba pertvarkė pagal itališkojo ar šiaurietiškojo renesanso stilių. Ispanijos sostine tapo Madridas, o šiame mieste buvę naujai perstatyti rūmai buvo pagrindinė Ispanijos valdovo rezidencija bei pavyzdys kitiems karališkiesiems rūmams bei jų ceremonialui.
Pilypas II perstatė ir kitus aplink sostinę esančius rūmus. Karališkoji šeima pagal nusistovėjusią tvarką gyvendavo tai vienuose, tai kituose rūmuose. Tai priklausydavo nuo metų laiko – ši tvarka vadinta „kelionėmis“ (isp. jornadas): pavasarį apsistodavo Aranchuese (Aranjuez) su nuostabiais parkais, rudenį El Parde (El Pardo) dėl gerų medžioklės sąlygų ir pan. Tačiau svarbiausi Pilypui II vis dėlto buvo jo naujai pastatyti El Eskorialio rūmai (el Monasterio de El Escorial). Į juos jis pasitraukdavo nuo Madrido karščių, ir kaip tik šie rūmai iki šių dienų yra Ispanijos monarchijos panteonas.
Priešingai nei Prancūzijoje, pas Ispanijos karalių būdavo sudėtinga patekti ir jį pamatyti. Valdovas dažniausiai tik išklausydavo, o savo, kaip valdovo, sprendimą vėliau pateikdavo raštu. Net užsienio šalių ambasadoriai ir aukštoji Ispanijos aristokratija negyveno tuose pačiuose rūmuose, kuriuose buvo įsikūrusi karališkoji šeima.
Kodėl Ispanijos karalius priimdamas pavaldinius nenešiodavo karūnos? Kodėl jos nematome net gausiuose Ispanijos valdovų portretuose? Kodėl ir kokia proga Ispanijos karalius vargšams plaudavo kojas? Kokie laukiniai žvėrys gyveno valdovo sode? Mažosios infantės, pavyzdžiui, dvariškių drabužiais mėgdavo aprengti beždžiones... Apie tai išgirsite dr. Almudenos Perez de Tudelos-Gabaldon viešoje paskaitoje. Ji Lietuvoje svečiuojasi Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų pakviesta. Dr. Almudenos Perez de Tudelos-Gabaldon vizitas Lietuvoje surengtas bendradarbiaujant su Ispanijos Karalystės ambasada Lietuvoje.
Renginys skiriamas dailės ir istorijos specialistams bei plačiajai kultūrinei visuomenei.
Paskaita vyks ispanų kalba su sinchroniniu vertimu į lietuvių kalbą.
Renginys nemokamas. Laukiame Jūsų!
Daugiau informacijos:
el. p. d.mitruleviciute@valdovurumai.lt, tel. (8 5) 212 7466
