Leidinio „Canones nonnulli. Marco Scacchi kanonų knyga“ pristatymas ir koncertas
Dalyvauja sudarytojai dr. Aleksandra Pister-Gainienė ir dr. Marco Bizzarini,
filologas ir vertėjas dr. Dainius Būrė
kompozitorius Rytis Mažulis
Renginį moderuoja muzikologas dr. Jonas Vilimas
Dalyvauja senosios muzikos ansamblis:
Monta Martinsone (sopranas)
Rūta Vosyliūtė (mecosopranas)
Julius Andrikonis (tenoras)
Vilimas Norkūnas (bosas, vargonai)
Ieva Baublytė (išilginės fleitos)
Dovilė Savickaitė (vargonai)
Marko Skakio (Marco Scacchi) muzikinių kanonų knyga „Canones nonnulli“ (Karaliaučius, 1649) – tai pirmas šiuolaikinis šio veikalo leidimas. Lietuvos ir Lenkijos valdovų Vladislovo ir Jono Kazimiero Vazų kapelmeisterio kanonai – reikšmingas Romos mokyklos įmantriojo kontrapunkto (contrapunctus artificiosus) sklaidos Baltijos regione paminklas.
Kanonu vadinama kompozicijos technika ir kūrinio forma, kai užrašomas vienas balsas, o jį padainuoti galima skirtingais būdais, skirtingu metu įstojus keliems atlikėjams. XVII a. kanonai Europos muzikos kontekste išsiskiria unikaliais bruožais ir laikytini svarbia kontrapunkto – mokslo ir meno pagal taisykles pinti balsus – dalimi. Jie aprėpia laikotarpį nuo Renesanso epochos prancūzų ir flamandų kompozitorių kūrybos iki pat Johano Sebastiano Bacho (Johann Sebastian Bach) „Muzikinės aukos“.
Visos Marko Skakio kanonų kompozicijos grindžiamos Kristofo Vernerio (Christoph Werner, 1617–1650) sakralinėmis arijomis (choralais) keturiems balsams pagal tekstą vokiečių kalba. Šios arijos taip pat buvo publikuotos Karaliaučiuje 1649 metais.
Viena vertus, kanonų populiarumas XVII a. aiškintinas pripažinta didaktine jų nauda mokantis kontrapunkto, kita vertus, įtakos tam turi ir sudėtinga jų simbolių sistema – dėl jos kanoną galima sieti su teologija, alchemija ir kosmologija. Čia labai svarbios sąvokos „atspindys“ (speculum) ir „mįslė“ (aenigma). Abu žodžiai paminėti viename šv. Pauliaus laiške: Videmus nunc per speculum in aenigmate, tunc autem facie ad faciem („Dabar mes regime lyg veidrodyje, mįslingu pavidalu, o tuomet regėsime akis į akį“, 1 Kor 13, 12). Žodyje speculum slypi ir būdvardžio „spekuliatyvus“ kilmė. Išmanyti kanonų ir kontrapunkto taisykles yra viena, o mokėti jomis laviruoti ir sukurti ne tik geometrinį bei matematinį stebuklą, bet dar ir gražią muziką – išties juvelyriška meistrystė.
Koncerto programoje skambės kanonai iš Marko Skakio „Canones nonnulli“ kompozicijų, sugretinti su Kristofo Vernerio sakralinėmis arijomis. Marko Skakio mokytojo Džovanio Frančesko Anerijaus (Giovanni Francesco Anerio) kompozicijose atsiskleis skirtingų balsų besipinančios linijos: vienur – tarsi kanonu įstojantys cantus, kitur – soprano ir boso pokalbis, o „Cantate Domino“ pradedamas tarytum dviejų chorų aidu. Džovanio Frančesko Anerijaus vokalinis kūrinys „Sacra spirat“ skambės greta Vazų dvare tarnavusio smuikininko ir kompozitoriaus Aldebrando Subisačio (Aldebrando Subissati) to paties pavadinimo stylus fantasticus stiliaus kūrinio smuikui (atliekamo fleita) su basso continuo. Koncertą vainikuos žymiojo Tarkvinijaus Merulos (Tarquinio Merula) virtuoziškas „Cantate iubilate“ ir Marko Skakio „Laudate pueri“.
Kai kurie kūriniai, pavyzdžiui, Kristofo Vernerio ir Kasparo Fiorsterio (Kaspar Förster) kompozicijos, iš rankraščių transkribuoti specialiai šiam koncertui ir Lietuvoje skambės pirmą kartą.
Trijų atlikėjų (Rūtos Vosyliūtės, Ievos Baublytės ir Vilimo Norkūno) senosios muzikos ansamblio „Chiaroscuro“ gretas papildys sopranas Monta Martinsone (Latvija), tenoras Julius Andrikonis ir vargonininkė Dovilė Savickaitė. O šio koncerto meno vadovas, klavesinininkas ir vargonininkas Vilimas Norkūnas koncerte pasirodys su nauju amplua.
Renginys nemokamas, tačiau maloniai prašome iš anksto registruotis paspaudę šią nuorodą -->
Festivalį iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros taryba
Leidinio išleidimą parėmė Italų kultūros institutas Vilniuje