Renginyje dalyvaus:
prelegentas prof. habil. dr. Agustinas Bustamantė Garsija (Agustín Bustamante García) (Madrido autonominis universitetas)
Ispanijos Karalystės nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius Emilijus Fernandesas Kastanjas i Diasas Kanecha (Emilio Fernández-Castaño y Díaz-Caneja)
Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų direktorius dr. Vydas Dolinskas
Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų Užsienio ryšių ir parodų skyriaus vedėja Daiva Mitrulevičiūtė
Kviečiame muziejaus svečius dar kartą nusikelti į XVI a. Ispaniją ir sužinoti, kuo gyveno, apie ką svajojo ir kokias savo idėjas įgyvendino, atrodo, tais laikais Lietuvai tokios tolimos šalies valdovai. Vis dėlto dinastiniai ryšiai jau tuomet siejo Lietuvą su Ispanija. O dar labiau jas siejo bendras jų valdovų pomėgis – grožis ir prabanga. Tų pačių dailininkų paveikslai puošė tiek Lietuvos, tiek Ispanijos valdovų dvarus, gal tik pastarosios šalies valdovai turėjo didesnes finansines galimybes puoselėti savo meninius poreikius, juk jau Karolio I (Šventosios Romos imperatoriaus Karolio V) laikais šioje šalyje saulė niekada nenusileisdavo – jos valdos tęsėsi Pietų ir Centrinėje Amerikoje, į neseniai suvienytą ir išplėstą valstybę plūdo turtai ne tik iš Senojo, bet ir iš Naujojo Pasaulio.
Pilypas II Habsburgas (1556–1598), vyriausias ir vienintelis Karolio V ir Portugalijos princesės Izabelės sūnus, paveldėjo Ispanijos karalystę, jos kolonijas Amerikoje, Nyderlandus, Burgundiją, Sicilijos karalystę ir Lombardijos kunigaikštystę, o 1580 m. tapo ir Portugalijos karaliumi (ją valdė kaip Pilypas I). Galingiausioje to meto metropolijoje jis viešpatavo net 42 metus, o tuo metu Lietuvą valdė Žygimantas Augustas, Henrikas Valua, Steponas Batoras ir Žygimantas Vaza. Toks ilgas valdymo laikotarpis, didžiulės tėvo Karolio V galutinai suvienytos Ispanijos finansinės galimybės, reiklus ir išlavintas meninis skonis lėmė tai, kad Pilypui II pavyko sukaupti vieną didžiausių to meto Europoje meno kolekcijų.
Valdovo polinkis kolekcionuoti išryškėjo dar jaunystėje, kai jis kaip sosto įpėdinis 1548 m. išvyko į kelionę, kuri truko trejus metus. Per ją susipažino su būsimosios savo karalystės valdomis nuo Italijos iki Flandrijos. Pirmasis Pilypo II pamėgtas menininkas buvo Venecijos dailininkas Ticianas (Tiziano) – karalius tapo jo svarbiausiu ir nuolatiniu klientu, užsakydavo paveikslų tiek religinėmis, tiek pasaulietinėmis temomis. Karalius labai žavėjosi Venecijos tapybos mokykla, tad įsigijo ir Veronezės (Veronese), Tintoreto (Tintoretto), Basanų (Bassano) kūrinių. Pilypas II labai mėgo ir flamandų tapybą, rinko Jano van Eiko (Jan van Eyck), Rogiro van der Veideno (Rogier van der Weyden), Joachimo Patiniro (Joachim Patinir) paveikslus, taip pat savo amžininkų dailininkų – Jano Gosarto (Jan Gossaert), Bernardo van Orlėjaus (Bernard van Orley), Michilio Koksio (Michiel Coxcie) – darbus. Pastaruosius vertino ir Žygimantas Augustas – iš jų buvo užsakęs gobelenų kartonų. Į tarnybą savo rūmuose Pilypas II pakvietė Antonijų Morą (Antonio Moro), Antoną van den Vyngerdę (Anton van den Wyngaerde). Labai domėjosi ir El Bosko (El Bosco) kūriniais – surinko puikią šio paslaptingo dailininko darbų kolekciją. Nuo XVI a. dovanoti meno kūrinius ir brangenybes tapo diplomatiniu papročiu, tad Pilypas II, kaip galingiausias to meto karalius, diplomatiniu būdu gaudavo labai daug ir vertingų dovanų.
Visos valdovų kolekcijos atspindėjo ir atspindi kiekvieno valdovo meninį skonį. Pilypas II nesidomėjo skulptūra, tad niekada nesistengė rinkti skulptūrų, visada pirmenybę teikė tapybos darbams. Be to, jis sukaupė ir įspūdingą asmeninę biblioteką – prieš mirtį ją sudarė daugiau nei 13 500 tomų. Valdovas kolekcionavo ir daugybę architektūrinių planų bei piešinių, saugojo juos vadinamajame Brėžinių kambaryje (Cubo de las trazas), kurio baldai buvo pritaikyti kaip tik tokiam rinkiniui. Dar viena karaliaus aistra buvo kolekcionuoti žemėlapius ir panoramas, tiek miestų, tiek savo valdų daugybėje savo karalysčių.
XVI a. Europoje Pilypas II buvo karalius, labiausiai besirūpinantis menu, tiek ispanų, tiek italų, tiek flamandų. Jo dėka dvaras tapo svarbiausiu meno gyvenimo centru, o karalius – pagrindiniu menininkų klientu ir mecenatu. Į antrą vietą buvo nustumta Bažnyčia. Joks kitas Ispanijos karalius neparodė didesnio susidomėjimo menu ir neskyrė tam tiek jėgų bei lėšų. Statybos, kurių ėmėsi šis monarchas savo karaliavimo laikais, taip pat nuostabą keliančios kolekcijos, kurias sukaupė savo rūmuose ir įsteigtuose vienuolynuose, yra tokios didelės, kad jį pagrįstai galima vadinti vienu didžiausių tų laikų kolekcininkų.
Prof. habil. dr. Agustinas Bustamantė Garsija Lietuvoje svečiuojasi Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų pakviestas. Jo vieša paskaita suorganizuota bendradarbiaujant su Ispanijos Karalystės ambasada Lietuvoje.
Renginys skiriamas dailės ir istorijos specialistams bei plačiajai kultūrinei visuomenei.
Paskaita vyks ispanų kalba su sinchroniniu vertimu į lietuvių kalbą.
Laukiame Jūsų!
Daugiau informacijos:
el. p. d.mitruleviciute@valdovurumai.lt; tel. (8 5) 212 7466
RENGINYS NEMOKAMAS
