Klasicizmo architektūros paskirtis buvo ne tik dar kartą atgaivinti idealias Antikos formas, bet ir įkūnyti racionalias Apšvietos epochos idėjas. Lietuvos klasicizmo architektūra, įgavusi vietinį charakterį, skleidėsi Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorijos pabaigoje, o užgeso jau po valstybės užkariavimo. Kaip nūdienai chronologiškai artimas stilius, Klasicizmas paliko gana daug įspūdingų architektūros paminklų. Tačiau dėl valstybės likvidavimo ir kitų nepalankių aplinkybių dalis didelių architektūrinių užmanymų liko tik projektuose arba vizijose.
Viena tokių nerealizuotų idėjų buvo po XVII a. vidurio „tvano“ apleistų Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų remontas ir pritaikymas aktualiems valstybės poreikiams. Apskritai Vilniaus Žemutinėje pilyje XVIII a. pabaigoje – XIX a. pradžioje buvo inicijuota daug statybų ar remontų. Pranešimo metu turėtų būti iškelti bent keli klausimai ir pabandyta į juos atsakyti.
Taigi, ar turėjo šansą Valdovų rūmai tuomet atgimti ir tapti klasicistiniu statiniu? Kokia buvo rūmų būklė ir kiek radikaliai jie galėjo būti rekonstruojami? Ką apie tai galėtų liudyti Krokuvos Vavelio pilies pavyzdys? Kokias funkcijas Valdovų rūmai būtų galėję atlikti ir kaip jos susijusios su to meto valstybės reformomis? Kas galėjo būti rūmų rekonstrukcijos projekto autoriumi? Ar tikrai Laurynas Gucevičius anuomet planavo nugriauti Valdovų rūmus, o Martynas Knakfusas – katedrą? Kodėl galiausiai Valdovų rūmai nebuvo suremontuoti ir buvo išardyti plytoms? O vis dėlto rūmai kadaise buvo klasicistiniai...
Renginys nemokamas, tačiau reikalinga išankstinė registracija, kuri prasidės rugpjūčio 10 d.
Daugiau informacijos apie LIetuvos Muziejų kelią
