Baigusi beveik trijų savaičių misiją Milano Sforcų pilyje (Castello Sforcesco), kilnojamoji paroda „Milano ir Lietuvos istoriniai ryšiai: Bona Sforca ir Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmai“ grįžo į Nacionalinį muziejų Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmus. Nuo 2015 m. rugpjūčio 11 d. naujai parengta, originaliausia, įdomiausia ir Milane vykusioje pasaulinėje parodoje „Expo 2015“ buvusi aktualiausia jos dalis „Milano ir Lietuvos istoriniai ryšiai“ nemokamai džiugins lankytojus Valdovų rūmų muziejaus Lankytojų vestibiulyje, esančiame greta kasų. Parodą sudaro iš viso 23 gausiai iliustruoti stendai, kuriuose informacija apie Lietuvos ir Lombardijos ryšius nuo Bronzos amžiaus iki mūsų dienų chronologiškai pateikiama trimis – lietuvių, italų ir anglų – kalbomis.
Lombardijos ir Lietuvos žemių istorinių ryšių pradžia siekia dar Bronzos amžių (II tūkst. pr. Kr.). Viduramžiais Milane buvo priimti Lietuvos valstybės kūrimuisi svarbūs Romos popiežiaus sprendimai. Renesanso laikais Vilnių ir Milaną sujungė Sforcų dinastijos atstovė – Milano princesė Bona Sforca, tapusi Lietuvos didžiąja kunigaikštiene ir Lenkijos karaliene bei paskatinusi renesanso kultūros ir meno sklaidą Lietuvoje. Daugelis Renesanso ir Baroko epochose (XVI–XVIII a.) Lietuvoje dirbusių architektų ir kitų menininkų buvo kilę iš Lombardijos arba su ja susiję. Įdomu tai, kad ir dauguma XVIII a. Apaštalų Sosto nuncijų Abiejų Tautų Respublikoje (jungtinėje Lietuvos ir Lenkijos valstybėje) buvo susiję su Milanu. Lombardijoje buvo simpatizuojama lietuvių išsivadavimo iš Rusijos imperijos jungo kovai XIX a., o žymus italų kompozitorius Amilkarė Ponkjelis (Amilcare Ponchielli) 1874 m. sukūrė ir pirmą kartą teatre „La Scala“ parodė operą „Lietuviai“ („I Lituani“). XX a. pirmoje pusėje Lietuvą ir Lombardiją susiejo Akilės Račio (Achile Ratti) asmenybė: prieš tapdamas Milano arkivyskupu ir vėliau popiežiumi Pijumi XI, jis buvo Apaštalų Sosto vizitatorius Lietuvoje, o 1926 m. sukūrė savarankišką Lietuvos Katalikų Bažnyčios provinciją. Po Antrojo pasaulinio karo Milanas buvo svarbus paramos Lietuvos Katalikų Bažnyčios rezistencijai Sovietų Sąjungos okupuotoje Lietuvoje centras, Lietuvos istorijos pažinimo bei lietuvių kalbos mokymosi vieta. XX–XXI a. sandūroje Lietuvą ir Milaną susiejo ne tik meilė krepšiniui, bet ir operos menas, istorinių rezidencijų bei muziejų bendradarbiavimas.
Valdovų rūmų muziejus dėkoja Lietuvos ir užsienio institucijoms ir asmenims (iš viso – net 35 adresatams), bičiuliškai skolinusiems įspūdingų iliustracijų Milano parodos stendams. Pirmiausia partneriams Lietuvoje – Lietuvos dailės muziejui, Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekai, Lietuvos nacionaliniam operos ir baleto teatrui, Lietuvos nacionalinei filharmonijai, Lietuvos nacionalinei Martyno Mažvydo bibliotekai, Lietuvos paviljonui Milane organizuotoje pasaulinėje parodoje „Expo 2015“, Raimondo Paknio leidyklai, Valstybinio Kernavės kultūrinio rezervato direkcijai, Vilniaus dailės akademijai, Vilniaus universiteto bibliotekai ir Vilniaus universiteto muziejui, fotografui Algirdui Rakauskui.
Valdovų rūmų muziejaus Lankytojų vestibiulyje nemokama paroda „Milano ir Lietuvos istoriniai ryšiai“ veiks iki šių metų gruodžio 31 dienos.
Parodos rengėjas
Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai
Parodos kuratorė
Daiva Mitrulevičiūtė, el. p. d.mitruleviciute@valdovurumai.lt, tel. (8 5) 212 7466
Parodos koordinatoriai
Dalius Avižinis, el. p. d.avizinis@valdovurumai.lt, tel. (8 5) 212 1139
Eduardas Kauklys, el. p. e.kauklys@valdovurumai.lt, tel. (8 5) 255 9159
Gintarė Skujutė, el. p. g.skujute@valdovurumai.lt, tel. (8 5) 255 9152
Ėrika Striškienė, el. p. e.striskiene@valdovurumai.lt, tel. (8 5) 262 9988
Marijus Uzorka, el. p. m.uzorka@valdovurumai.lt, tel. (8 5) 255 9152
Parodos tekstų autorius
Dr. Vydas Dolinskas
Tekstų vertėjas į italų kalbą
Dr. Dainius Būrė
Tekstų vertėja į anglų kalbą
Albina Strunga
Parodos fotografai
Vytautas Abramauskas, Mindaugas Kaminskas, Raimondas Paknys, Antanas Lukšėnas
