Paroda „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų radiniai“ atidaryta 2004 m. liepos 6-ąją, minint Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo 751-ąsias metines ir švenčiant Valstybės dieną.
Ji surengta Lietuvos dailės muziejaus padalinyje – Taikomosios dailės muziejuje (Arsenalo g. 3A), įsikūrusiame Vilniaus Žemutinės pilies Senojo arsenalo rūmuose. Kasmet Valstybės dienos išvakarėse ekspozicija atnaujinama – papildoma įspūdingiausiais restauruotais ir naujais radiniais.
Šiuo metu parodoje „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų radiniai“ rodoma beveik 1 tūkst. eksponatų – vertingiausių, įdomiausių ir informatyviausių radinių, kuriuos Pilių tyrimo centro „Lietuvos pilys“ specialistai surado ir sukaupė per nuo 1987 m. Valdovų rūmų teritorijoje vykdomus archeologinius bei architektūrinius tyrimus (iš viso beveik per du dešimtmečius sukaupta daugiau kaip 300 tūkst. radinių). Tai įvairiaspalvio marmuro, vietinio ir atvežtinio smiltainio, granito akmeninės architektūrinės detalės ir jų fragmentai, keramikos, metalo, odos, medžio, kaulo ir kiti dirbiniai. Manoma, kad seniausi parodos eksponatai siekia karaliaus Mindaugo, didžiųjų kunigaikščių Gedimino, Algirdo, Jogailos laikus – XIII–XIV a., o vėlyviausi siejami su paskutiniu Valdovų rūmų, kaip rezidencijos, egzistavimo laikotarpiu XVII a., t. y. su Vazų dinastijos valdymo metais. Ekspozicijoje dauguma radinių išdėstyta chronologine tvarka, siekiant parodyti pagrindinius Valdovų rūmų meninės ir istorinės raidos, stilistinės kaitos etapus Gotikos, Renesanso ir ankstyvojo Baroko epochose. Gausiausiai parodoje pristatomų radinių kolekcija atspindi Lietuvos valdovų rūmų, kaip europinio masto rezidencijos, klestėjimo laikus – Renesanso ir ankstyvojo Baroko epochas. Didžiausia eksponatų grupė – tai architektūrinė ir buitinė keramika (krosnių kokliai, grindų ir sienų plytelės, figūrinės plytos, buityje naudoti įvairūs indai ir kiti reikmenys). Seniausi kokliai siekia XV a. – Gotikos epochą, didžiųjų kunigaikščių Vytauto, Kazimiero, Aleksandro laikus. Itin gausiai pristatomi Renesanso ir ankstyvojo Baroko (XVI a. ir XVII a. pr.) dažniausiai įvairių spalvų glazūra puošti kokliai. Nemaža jų dalis su heraldinėmis figūromis, Lietuvos valstybės valdovų bei žymių didikų inicialais. Greta Žygimanto Senojo, Bonos Sforcos, Žygimanto Augusto herbinių ženklų bei inicialų renesansiniuose kokliuose, XVII a. dirbiniuose matoma ne tik valstybinė Lietuvos ir Lenkijos, valdančiosios Vazų dinastijos, bet ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kanclerio Leono Sapiegos, Radvilų ir kitų garsių didikų giminių heraldika. Dažnas koklis papuoštas religinės, alegorinės, mitologinės arba buitinės tematikos reljefinėmis kompozicijomis, stilizuota augaline arba geometrine polichromine bei reljefine ornamentika. Šalia restauruotų Bonos Sforcos laikų koklių kolekcijos rodomas ir vienos rekonstruotos Valdovų rūmų renesansinės krosnies maketas.
Visi radiniai yra ne tik iškalbingi ir informatyvūs Valdovų rūmų meninių bruožų atspindžiai, bet ir kasdienio gyvenimo, valdovų, jų aplinkos, dvaro tarnų buities, pomėgių, prabangos ir reprezentacijos liudytojai. Plačiąją kultūrinę visuomenę, moksleivius ir studentus, užsienio svečius, specialistus parodoje siekiama supažindinti su gausiu ir iki šiol akivaizdžiai per menkai pristatytu Valdovų rūmų paveldu, atskleidžiančiu Lietuvos valdovų reprezentacinės rezidencijos įvairiapusį gyvenimą bei gerokai praplečiančiu bendrą Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės politinės, kultūrinės, socialinės ir ūkinės istorijos, architektūros ir dailės raidos, Vilniaus pilių rezidencinės ir gynybinės sistemos kaitos vaizdą. Gilesnis kontekstinis radinių pažinimas, jų tolesnis tyrinėjimas, duomenų palyginimas su rašytinių istorijos šaltinių bei tipologiškai ir chronologiškai artimų kitų Europos rezidencijų analogiška medžiaga sudarys sąlygas tiksliai ir pagrįstai vykdyti Valdovų rūmų atkūrimo, interjerų ir ekspozicijų įrengimo programas, sklaidyti rūmų atkūrimo oponentų ir skeptikų abejones bei nepagrįstas fobijas. Paroda ypač svarbi edukaciniu požiūriu.
Ilgalaikės parodos aplinkoje įgyvendinami su Valdovų rūmų istorinėmis funkcijomis ir jų atkūrimu susiję nacionaliniai ir tarptautiniai mokslo projektai (konferencijos, seminarai, diskusijos), taip pat rūmų meninio paveldo (muzikos, teatro, literatūros, architektūros ir dailės) propagavimo programos. Greta Valdovų rūmų radinių parodos Taikomosios dailės muziejaus parodų salėje iki pat rūmų atidarymo rengiamos nacionalinės ir tarptautinės parodos, susijusios su Valdovų rūmų atkūrimu, būsimomis rūmų ekspozicijomis, planuojamais atkurti istoriniais Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rezidencijos interjerais.
Parodos rengėjai:
Lietuvos dailės muziejus,
Pilių tyrimo centras „Lietuvos pilys“,
Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai
Partneriai:
Projektavimo ir restauravimo institutas,
Vilniaus pilių direkcija,
Valdovų rūmų paramos fondas
Ekspozicijos autorius – Romualdas Budrys
Parodos konsultantai:
dr. Napalys Kitkauskas, habil. dr. Vytautas Urbanavičius, dr. Gintautas Rackevičius, Gintautas Striška, Eduardas Remecas
Parodos kuratoriai:
Ėrika Striškienė, dr. Vydas Dolinskas
