Upės Nemuno pakrantėje stovi pašvęsta giraitė,
Sena, kaip Lietuva, kaip lietuvių dievai.
Nemunas ją apglėbė žydriais pečiais,
Žalios pievos puolė jam po kojom.
Ištrauka iš J. I. Kraševskio poemos „Vitolio rauda“, vertė Povilas Gaučys, 1977.
Liepos 28 d. švenčiame iškilaus lenkų rašytojo, poeto, leidėjo, istoriko ir archeologo Juozapo Ignoto Kraševskio (Józef Ignacy Kraszewski) 213-ąjį gimtadienį. Rašytojas 1829–1830 m. studijavo Vilniaus universitete, 1830–1832 m. buvo kalinamas už dalyvavimą anticariniame studentų judėjime, ženkliai prisidėjo prie Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorinės atminties gaivinimo. J. I. Kraševskio lituanistinė veikla labai įvairiapusė: Vilniuje jis leido mokslo ir literatūros žurnalą „Athenaeum“ (iš viso išleido 66 numerius), tyrinėjo Lietuvos kultūrą, istoriją, garsino ją grožinėje kūryboje, bendradarbiavo su lietuvių kultūros veikėjais.
J. I. Kraševskis, be daugelio prasmingų užsiėmimų, taip pat kolekcionavo dailės kūrinius, piešinius ir grafikos darbus. Dalis šios išlikusios istoriškai svarbios kolekcijos šiuo metu saugoma Varšuvos nacionaliniame muziejuje. Būtent šią kolekciją, papildytą lituanistiniais eksponatais, 2027 m. bus galima išvysti Valdovų rūmų muziejuje.