Publikuota 20241204
Skiriama Tado Kosciuškos sukilimo 230-osioms metinėms
Šiemet sukanka 230 metų nuo Abiejų Tautų Respublikos tautų nacionalinio išsivadavimo sukilimo prieš antrąjį Respublikos padalijimą, Rusijos bei Prūsijos intervenciją bei 1793 m. Gardino seimo nutarimus (1794 m.). Ta proga Lietuvos, Lenkijos ir Latvijos istorikai pristatys naujausius tyrimus apie vieną iš sukilimo vadovų, Tadą Kosciušką, aptars visuomenės teisės sukilti ir priešintis problemą.
Vienas iš renginio organizatorių, istorikas dr. Valdas Rakutis, pabrėžia: „Tadas Kosciuška – didžiausias idealistas Lietuvos istorijoje: jis galvojo, kalbėjo ir darė tą patį. Varšuvos kadetų mokyklos auklėtinis, kurį pavadinčiau vienu ryškiausių šios mokyklos absolventų (jo karjera rėmėsi šioje mokykloje įdiegtomis vertybėmis), buvo išskirtinė, neabejinga valstybės likimui asmenybė. Jis – tipiškas revoliucinių kovų herojus, dalyvavęs ir Amerikos nepriklausomybės kare, ir sukilime tėvynėje.“
Gruodžio 5–6 d. Nacionaliniame muziejuje Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmuose vyks tarptautinė mokslinė konferencija „Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė XVIII amžiuje: tarp lojalumo ir (ne)paklusnumo“. Dvi dienas vyksiančioje konferencijoje bus kalbama apie tai, kaip XVIII šimtmečio Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės visuomenė suvokė lojalumą, pavaldumą ir (ne)paklusnumą. Taip pat bus pristatomi naujausi pilietinio nepaklusnumo, individo laisvės ir visuomeninės tvarkos problemų tyrimai, aptariama, kiek gilus buvo luominis, tarnybinis, profesinis, religinis, šeiminis paklusnumas ir kokias raiškos formas įgavo ar įgaudavo priešinimasis valdovo (pono, darbdavio, užsakovo ir kt.) valdžiai bei valiai.
Pasak vienos iš konferencijos organizatorių, dr. Ramunės Šmigelskytės-Stukienės, „ypatingas dėmesys konferencijoje bus skiriamas pasipriešinimui užsienio agresorių galiai, bajorijos pilietinėms nuostatoms, Tado Kosciuškos asmenybei, 1794 m. sukilimui ir įvykiams Lietuvoje bei Apšvietos filosofų propaguotos teisės sukilti atspindžiams to meto viešumoje“.
1794 m. sukilėliai siekė atkurti Abiejų Tautų Respubliką su 1772 m. sienomis ir toliau tęsti valstybę modernizavusias Ketverių metų seimo (1788–1792) reformas. Sukilėlių ginkluotųjų pajėgų vyriausiuoju vadu 1794 m. kovo 24 d. Krokuvoje buvo paskirtas generolas Tadas Kosciuška. Netrukus sukilimas įsiplieskė ir Lietuvoje. Balandžio 24 d. Vilniuje sudaryta Lietuvos tautinė aukščiausioji taryba Lietuvos sukilėlių ginkluotųjų pajėgų vadu paskyrė karo inžinierių, generolą leitenantą Jokūbą Jasinskį, o gegužės 1 d. Vilniaus rotušėje buvo paskelbta apie miestiečių municipalinės gvardijos organizavimą. Nors sukilimas buvo nuslopintas, jis sužadino tautinę ir pilietinę lietuvių savimonę, pagreitino baudžiavos reformos eigą, paskatino lietuviškosios politinės raštijos raidą.
Lietuvos istorijos instituto ir Valdovų rūmų muziejaus rengiama konferencija – jau 23-iasis Lietuvos ir užsienio mokslininkų renginys, skirtas XVIII a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorijai. Konferencijos partnerė – Lenkijos Respublikos ambasada Vilniuje. Į nemokamą renginį kviečiami visi besidomintieji šia tema.
