Maltos prezidentas nustebo Valdovų rūmų muziejuje radęs žymiausio Maltos dailininko darbą

Maltos Respublikos prezidentas dr. Georgeʼas Williamas Vella su žmona Miriam Vella, lankydamasis Lietuvoje, pageidavo daugiau pažinti ir Lietuvos istoriją, paveldą, abi valstybes siejusius ryšius. Valdovų rūmų muziejuje svečius lydėjęs gidas dr. Povilas Dikavičius pasakojo apie Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmus ir čia rezidavusius valdovus. Prezidentas maloniai nustebo išgirdęs Lietuvos didžiosios kunigaikštienės, Lenkijos karalienės, Neapolio karališkosios princesės ir Bario bei Rosano kunigaikštienės Bonos Sforcos vardą, domėjosi jungtimis su Italija, Sforcų gimine.
 
Pasak Valdovų rūmų muziejaus vadovo dr. Vydo Dolinsko, „Maltos (Joanitų) ordinas buvo įkurtas Šventojoje Žemėje, bet Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei daugiausia teko susidurti su kitu Šventojoje Žemėje įkurtu ordinu – Kryžiuočių. Kovėmės su kryžiuočiais dėl valstybės suverenumo. Tuo metu su Malta mus sieja kiti dalykai: Maltos ordinas ir mūsų valstybė ilgą laiką buvome lotyniškosios Vakarų civilizacijos forpostai. Teko priešakinėse pozicijose ginti Europą – vieni piečiau, kiti šiauriau – nuo schizmatikų, kitatikių, islamo antplūdžio – ir tai mus jungė“.
 
Per Rodą atkeliavęs į Maltos salą ir čia įsikūręs Joanitų ordinas, kaip ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, ilgus šimtmečius buvo Europos kultūrinių procesų pakraštyje. Idėjos ir naujovės sklido iš Romos, vėliau – iš Paryžiaus. Pasak kultūros istorikų, mūsų valstybes, nors jos nutolusios nuo centrų į skirtingas puses, sieja daug dalykų: Maltos, Sicilijos ir Vilniaus barokas turi bendrų bruožų, kaip stiuko lipdyba. Per archeologinius kasinėjimus Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų teritorijoje buvo rastas XVI a. žiedas su Maltos kryžiaus motyvu. Todėl muziejininkai daro prielaidą, kad jį turėjo pamesti asmuo, susijęs su Maltos ordinu. Tai rodo, kad tarp abiejų valstybių būta ir tiesioginių ryšių.
 
Nuo XVI a. pabaigos Stolovičiuose (dabartinė Baltarusios teritorija) įkurta Maltos ordino komandorija (atstovybė). Ją įkūrė Lietuvos didysis maršalka ir Vilniaus vaivada kunigaikštis Mikalojus Kristupas Radvila Našlaitėlis. Jos vadovai buvo Radvilų, Pacų, kitų giminių atstovai. Valdovų rūmuose Vilniuje yra ne kartą lankęsi Maltos (Joanitų) ordino kavalieriai. Maltos didžiųjų magistrų rūmuose yra Lenkijos ir Lietuvos valdovo Vladislovo Vazos portretas, – tai rodo, kad valstybių vadovai bendraudavo, ieškodami paramos ar tardamiesi dėl bendros politikos, kurdami kovos su osmanų antplūdžiu planus.
 
Prasidėjus Napoleono kariuomenės antpuoliams, Maltos ordinas, ieškodamas stiprių sąjungininkų, didžiuoju magistru buvo paskelbęs Rusijos carą Pavelą I. Šis caras nepritarė motinos Jekaterinos II politikai. Būtent jis skyrė didžiulę pinigų sumą Vilniaus katedrai užbaigti.
 
Šiandien mecenato dr. Prano Kiznio galerijoje Valdovų rūmų muziejuje galima išvysti Matijos Prečio (Mattia Preti) paveikslą, vaizduojantį Kristų Alyvų kalne. Maltos prezidentas žavėjosi, kad turime šio žymaus dailininko darbų, mat iš Kalabrijos kilęs M. Pretis didžiąją gyvenimo dalį praleido Pietų Italijoje bei Maltoje ir yra vadinamas žymiausiu Maltos dailininku, Valetos katedra dekoruota jo freskomis. Maltoje kurį laiką slėpėsi ir tapybos darbų paliko Karavadžas (Caravaggio), o Valdovų rūmų muziejuje šiandien eksponuojamas ne vienas paveikslas, kurių autoriai – Karavadžo mokytojai, mokiniai ir net jo priešininkai. Šiomis sąsajomis svečiai labai domėjosi, apie tai klausinėjo. Valdovų rūmų muziejuje prieš kelerius metus kaip vieno šedevro paroda buvo eksponuotas Maltos didžiojo magistro ordinas.
 
„Buvome ir esame tam tikra prasme nuo centrų panašiai nutolusios kultūrinės periferijos, tačiau kartu mes liekame priešakinė linija, sauganti Europos civilizacijos erdvę. Ši misija aktuali ir šiandien: į Europą norintys patekti pabėgėliai keliasi iš Afrikos į Maltą, iš Baltarusios – į Lietuvą. Todėl mus sieja kasdienis valstybinių institucijų, kaip Vidaus reikalų ministerijų, bendradarbiavimas“, – teigia V. Dolinskas.
 
Maltos prezidentas G. W. Vella, aplankęs Valdovų rūmų ekspozicijas, pasigyrė, kad Malta neseniai restauravo gobelenų kolekciją, kuri puošė Valetos Šv. Jono katedrą, ir labai ja didžiuojasi, nes gobelenų kartonus sukūrė Peteris Paulius Rubensas (Peter Paul Rubens). Svečiui buvo įdomu sužinoti, kokią kolekciją Valdovų rūmų muziejus yra sukaupęs Vilniuje, kaip jautrius audinius restauruoja ir vėliau eksponuoja muziejaus salėse. Maltos prezidentas labai nudžiugo dovanų gavęs Žygimanto Augusto gobelenų parodos katalogą.
 
Maltos prezidentą ir jo žmoną viešnagėje po Valdovų rūmų muziejų, Lietuvos istoriją ir Europos paveldą lydėjo Lietuvos kultūros ministras Simonas Kairys, Valdovų rūmų muziejaus vadovas dr. Vydas Dolinskas, Lietuvos ambasadorė Italijoje ir Maltoje Dalia Kreivienė.
 

Susiję įrašai

Daugiau straipsnių

Pažintis su turtingas meno kolekcijas saugančia Lenkijos mokslų ir menų akademija – paskaitą skaitys akademikas hab. dr. Janas Ostrovskis

20240617

Birželio 28 d., penktadienį, 18 val. Valdovų rūmų muziejuje bus skaitoma paskaita apie išskirtinius fondus turinčią Lenkijos menų ir mokslų akademiją. Iš šių fondų į muziejų atvežta tarptautinė graviūrų paroda „Nuo pasaulio sukūrimo iki apokalipsės“ bus atidaryta paskaitos „Lenkijos mokslų ir menų akademija bei jos rinkiniai“ išvakarėse. Vieną seniausių Lenkijos mokslo institucijų ir jos kolekcijas pristatys žymus lenkų dailės istorikas, Lenkijos mokslų ir menų akademijos prezidentas, buvęs ilgametis Krokuvos Vavelio karališkosios pilies direktorius, Valdovų rūmų muziejaus tarybos garbės narys, akademikas, profesorius, habilituotas mokslų daktaras Janas Ostrovskis (Jan Ostrowski).

Plačiau

Dr. Tomos Zarankaitės-Margienės ir kolegų archeologų knyga – „Top 30“ knygų sąraše!

20240614

15min.lt vyr. redaktoriaus pavaduotojas Audrius Ožalas parengė 30-ies geriausių negrožinės literatūros knygų sąrašą. Labai džiaugiamės, kad Valdovų rūmų muziejaus kultūros istorikė dr. Toma Zarankaitė-Margienė, kartu su kitais autoriais – dr. Giedre Piličiauskiene ir dr. Povilu Blaževičiumi, išrinkta kaip vieno geriausių leidinių autorė. Kolektyvinė monografija „Šunys Lietuvoje XIII–XVIII amžiuje“ (Vilniaus universiteto leidykla) buvo pristatyta šiais metais per knygų mugę.

Plačiau

Publikuota: 2024-02-28 15:24 Atnaujinta: 2024-02-29 13:19
smart foreash ccms6
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti lankytojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo ir slapukų politika