Tarptautinė mokslinė konferencija „Tarp Baltijos ir Juodosios jūrų: karybos istorija ir tyrimai“

 
2023 m. birželio 1–2 d. Valdovų rūmuose vyksta tarptautinė mokslinė konferencija „Tarp Baltijos ir Juodosios jūrų: karybos istorija ir tyrimai“. Konferencijoje pranešimus skaito mokslininkai iš Ukrainos, Latvijos, Estijos, Lenkijos ir Lietuvos. Pirmą kartą Lietuvoje rengiamas tyrėjų susitikimas karo istorijos tema yra išskirtinis. Jo organizatoriai – Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai ir Lietuvos kariuomenės Mokymo ir doktrinų valdybos vadovybės Karybos institutas – tikisi, kad konferencija taps tradicija, nes šios srities tyrimams iki šiol buvo skiriama nepakankamai dėmesio.
 
Baltijos ir Juodosios jūros regionui dėl jo geografinių ypatumų, istorijos ir geopolitinės situacijos tenka ypatingas vaidmuo. Susidūrus skirtingoms kultūroms ar karinėms tradicijoms, šis regionas prieš daugelį amžių tapo savotiška jų „lydymosi krosnimi“, kurios rezultatai puikiai atsispindi ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kultūroje. Dabartinė sudėtinga ir nerimo kupina šio regiono situacija yra tiesiogiai susijusi su čia egzistavusių ir iki šiol egzistuojančių valstybių ir tautų istorija. Todėl vienas iš pagrindinių organizuojamos konferencijos tikslų yra visaverčiai karo istorijos tyrimai, padedantys suvokti ne tik istorinius, bet ir šiuo metu vykstančius procesus.
Konferencijoje išskirtinis dėmesys skiriamas tarptautiniam moksliniam bendradarbiavimui, susijusiam su karo istorijos, karo meno istorijos studijomis, plėtoti, naujiems ginkluotės artefaktų bei istorijos šaltiniams įtraukti į mokslinę apyvartą, istoriniams ginklams ir šarvams tyrinėti muziejuose ir privačiose kolekcijose, istorinių ginklų tyrimų, konservavimo ir restauravimo metodams aptarti, karybos raidai nuo seniausių laikų iki mūsų dienų.
 
 
 
Tarptautinės mokslinės konferencijos
„Tarp Baltijos ir Juodosios jūrų: karybos istorija ir tyrimai“ programa
 
Ketvirtadienis, birželio 1 d. 
I posėdis 9.20–9.40
Prof. habil. dr. ANDRII KHARUK (АНДРІЙ ХАРУК) (Національна академія сухопутних військ імені гетьмана Петра Сагайдачного)
Pirmasis Slobožanščinos puolamosios operacijos etapas (2022 m. rugsėjo 612 d.)
 
9.40–10.00
Dr. ELENA PRANCKĖNAITĖ (Klaipėdos universitetas), ROKAS KRANIAUSKAS (Klaipėdos universitetas), ALDAS MATIUKAS (naras instruktorius), GINTAUTAS KRAKAUSKAS (IĮ „Diugonis“), ZENONAS BAUBONIS (VšĮ „Kultūros paveldo išsaugojimo pajėgos“)
Viduramžių tiltai ir kariai Asvejos ežere: povandeninių archeologinių tyrimų rezultatai
 
10.00–10.20
Habil. dr. LECH MAREK (Instytut Archeologii Uniwersytetu Wrocławskiego)
Šaltieji ginklai kaip aprangos aksesuarai Viduramžių ir Naujųjų laikų Gdansko gatvėse. Archeologiniai įrodymai
 
10.20–10.40
Prof. dr. VALDAS RAKUTIS (Lietuvos Respublikos Seimas)
Vokiečių ordino pilių sistema prie Nemuno
 
10.40–11.00 Pertrauka
 
11.00–11.20
Dr. OLHA SAVCHENKO (ОЛЬГА САВЧЕНКО), doc. dr. SVIATOSLAV TERSKYI (СВЯТОСЛАВ ТЕРСЬКИЙ) (Національний університет «Львівська політехніка»)
IXXIII a. Šiaurės Rytų Priekarpatės piliakalniai: dabartinė tyrimų situacija
 
11.20–11.40  
Doc. dr. GINTAUTAS ZABIELA (Baltijos regiono istorijos ir archeologijos institutas, Klaipėdos universitetas)
Akmuo lietuvių medinėse pilyse
 
11.40–12.00
Mgr. RIČARDAS DEDIALA (Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos)
Kariauna tampa kariuomene: XIII–XIV a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės karinės organizacijos raida ir modelis terminologiniu ir socialinės raidos aspektu
 
12.00–12.20
Doc. dr. MARIUS ŠČAVINSKAS (Baltijos regiono istorijos ir archeologijos institutas, Klaipėdos universitetas)
Kryžiaus žygių ideologija kovoje su pagoniška Lietuva, arba kaip senovės lietuviai tapo „šiaurės saracėnais“?
 
12.20–13.20 Pertrauka
 
2 posėdis 
13.20–13.40
Dr. PIOTR KOTOWICZ (Muzeum Historyczne w Sanoku), doc. dr. ROMAN MYSKA (Адміністрація державного історико-культурного заповідника «Тустань».)
Lameliaro šarvų plokštelės iš Tustano Viduramžių tvirtovės šalia Uryčo (Vakarų Ukraina)
 
13.40–14.00
Dokt. ANDRIUS JANIONIS (Lietuvos istorijos institutas)
Mįslė pliene: kalavijai su rašmenimis ir ženklais Lietuvos teritorijoje
 
14.20–14.40
Dr. ARKADIUSZ MICHALAK (Muzeum Archeologiczne Środkowego Nadodrza w Zielonej Górze)
Corpus bacellum Polonorum, arba ką mes žinome ir ką dar turėtume sužinoti apie Viduramžių buožes iš Lenkijos?
 
14.40–15.00
Dr. TOMAS BARANAUSKAS (Lietuvos istorijos institutas)
Rūdavos mūšis: Lietuvos pergalė ar pralaimėjimas?
 
15.00–15.20 Pertrauka
 
15.20–15.40
Habil. dr. SVITLANA BILIAIEVA (СВІТЛАНА БІЛЯЄВА) (Інститут археології НАН України, Уманський державний педагогічний університет імені Павла Тичини)
Fortifikacinė statyba didžiojo kunigaikščio Vytauto laikais šiaurinėje Juodosios jūros pakrantėje (remiantis archeologinių tyrimų medžiaga)
 
15.40–16.00
Dokt. ELIGIJUS ŠMIDTAS (Vilniaus universitetas)
Žalgirio pleištai interpretacijų pinklėse
 
16.00–16.20
Dr. VOLODYMYR HUTSUL (ВОЛОДИМИР ГУЦУЛ) (Ужгородський національний університет)
Riteriška karo technika Oršos mūšyje (1514)
 
16.20–16.40
Dr. DENYS TOICHKIN (ДЕНИС ТОЇЧКІН) (Інститут археології НАН України)
„Lvivo manufaktūros“ buožės Ukrainos muziejuose
 
16.40–17.00 Pertrauka 
 
17.00–17.20
Doc. dr. VIKTORIA TSERKLEVICH (ВІКТОРІЯ ЦЕРКЛЕВИЧ) (Хмельницький кооперативний торговельно-економічний інститут), mgr. SERHII SHPAKOVSKYI (Сергій Шпаковський) (Хмельницький обласний науково-методичний центр культури і мистецтва, Збройні сили України)
Pasienio tarnybos tradicijų fromavimasis Abiejų Tautų Respublikoje: riteris iš pasienio Bernardas Pretvičius
 
17.20–17.40
Prof. dr. TETIANA BETSENKO (ТЕТЯНА БЕЦЕНКО), plk., doc. dr. YURII PUSHKAROV (ЮРІЙ ПУШКАРЬОВ) (Сумський державний університет)
Kazokų jūrų pergalės ukrainiečių liaudies dūmose
 
17.40–18.00
Doc. dr. MARIANA VERKHOTUROVA-KONOVALOVA (МАР’ЯНА ВЕРХОТУРОВА-КОНОВАЛОВА) (Національна академія сухопутних військ імені гетьмана Петра Сагайдачного)
XIVXVIII a. artilerijos muziejinių rinkinių katalogai kaip patrankų tyrimo šaltiniai: sudarymo problemos ir metodika
 
18.00–18.20
Dr. MINDAUGAS ŠAPOKA (Lietuvos istorijos institutas)
Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės artilerija 17101717 m.
 
 
Penktadienis, birželio 2 d. 
 
3 posėdis 
9.00–9.20
Dr. RUSLANA MARTSENIUK (РУСЛАНА МАРЦЕНЮК) (Галузевий державний архів Служби безпеки України)
Legionierės: Ukrainos moterų karinė patirtis Pirmojo pasaulinio karo metais
 
9.20–9.40
Dr. GINTAUTAS SURGAILIS (Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija)
Vokietijos parama Lietuvos kariuomenei kovojant dėl Lietuvos nepriklausomybės
 
9.40–10.00
Prof. dr. IRYNA SKAKALSKA (ІРИНА СКАКАЛЬСЬКА) (Кременецька обласна гуманітарно-педагогічна академія ім. Тараса Шевченка), doc. dr. SVITLANA BULBENIUK (СВІТЛАНА БУЛЬБЕНЮК) (Київський національний економічний університет імені Вадима Гетьмана)
Petro Bolbočano Krymo operacija per šiuolaikinės Ukrainos atminties politikos prizmę
 
10.0010.20
Prof. dr. JONAS VAIČENONIS (Vytauto Didžiojo universitetas, Kauno miesto muziejus)
Naujas žvilgsnis į Lietuvos karo už nepriklausomybę tyrimus – kovų dėl Panevėžio (1919 m. gegužė) atvejo analizė
 
10.2010.40 Pertrauka
 
10.4011.00
Doc. dr. VYTAUTAS JOKUBAUSKAS (Klaipėdos universitetas)
Mirtys Lietuvos kariuomenėje Nepriklausomybės karo metu (1919–1923 m.)
 
11.0011.20
Prof. dr. ĒRIKS JĒKABSONS (Latvijas Universitāte)
Latvijos ir Lietuvos santykiai 1919–1920 m.: ginkluotas konfliktas Alūkstos apskrityje 1920 m. rugpjūtį–rugsėjį
 
11.2011.40
Št. srž., dokt. NERIJUS ČERNIUS (Klaipėdos universitetas, Vilniaus kolegija, Lietuvos karo policija)
Karinės tarnybos vengimas Lietuvos kariuomenėje Nepriklausomybės karo metu
 
11.4012.00
Dr. AUŠRA JUREVIČIŪTĖ (Vytauto Didžiojo karo muziejus)
Lietuvos kariuomenės kareivių, puskarininkių ir karininkų klubai ir jų veikla 1919–1940 m.
 
12.0013.00 Pertrauka
 
4 posėdis 
13.0013.20
Doc. dr. ANDRII RUKKAS (АНДРІЙ РУККАС) (Київський національний університет імені Тараса Шевченка)
Du kariniai paradai Kyjive 1920 metų gegužę
 
13.2013.40
Mgr. KAROLIS LAURINAVIČIUS (Vytauto Didžiojo universitetas)
Kodėl nebuvo įgyvendintas Vilniaus išvadavimo planas?
 
13.4014.00
Dr. IGOR KOPÕTIN (Kaitseväe Akadeemia, Zentrum für Militärgeschichte und Sozialwissenschaften der Bundeswehr)
Trečiojo Reicho politika dėl Baltijos šalių XX a. trečiojo dešimtmečio pabaigoje
 
14.0014.20
Kpt., dr. ANDRIEJUS STOLIAROVAS (Lietuvos Respublikos Krašto apsaugos ministerija)
1944 m. Kauno miesto puolimas: kontekstas, eiga ir pasekmės
 
14.4015.00
Prof. dr. VYKINTAS VAITKEVIČIUS (Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos institutas)
Nauja Lietuvos partizaninio karo periodizacija
 
15.0015.20 Pertrauka
 
15.2015.40
Dr. GEDIMINAS PETRAUSKAS (Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos institutas)
Lietuvos laisvės armijos karinio mokymo archeologija: „Vanagų“ stovykla Plokštinės miške
 
15.4016.00
Doc. dr. OLENA LUKACHUK (ОЛЕНА ЛУКАЧУК) (Інститут гуманітарних та соціальних наук, Національний університет «Львівська політехніка»)
„Trys tautos, viena vizija“: Ukrainos, Lenkijos ir Lietuvos karinis bendradarbiavimas dabartiniu etapu
 
16.0016.20
Doc. habil. dr. VIRA HAPONENKO (ВІРА ГАПОНЕНКО) (Київський національний економічний університет імені Вадима Гетьмана), dr. SERHII PIDDUBNYI (СЕРГІЙ ПІДДУБНИЙ) (Київський національний економічний університет імені Вадима Гетьмана, Громадська організація «Істок»)
Visuomenės parama karinėms formuotėms Ukrainoje globalinių iššūkių ir grėsmių kontekste
 
16.2016.40 Pertrauka
 
16.4017.00
Dr. SERHII KALUTSKYI (СЕРГІЙ КАЛУЦЬКИЙ) (Кам’янець-Подільський державний історичний музей-заповідник)
Ukrainos pasienis: istoriografiniai ir metodologiniai aspektai
 
17.0017.20
Dokt. INGRIDA ČIČIURKAITĖ (VšĮ „Kultūros vertybių globos tarnyba“, Vilniaus universitetas)
Konfliktų archeologija Lietuvoje – istorinės atminties perspektyvos
 
17.2017.40
Dr. OLHA SHELIUKH (ОЛЬГА ШЕЛЮХ) (Національна академія сухопутних військ імені гетьмана Петра Сагайдачного)
Naujadarai šiuolaikinėje karinėje nomenklatūroje
 
17.4018.00 Diskusija
 
 
Konferencijos rėmėjas
Lietuvos kultūros taryba
 

Susiję įrašai

Daugiau straipsnių

Prasidėjo festivalis „Midsummer Vilnius“

20240716

Pirmadienio vakarą sostinėje jungtiniu džiazo superžvaigždės Gregory Porterio ir Lietuvos kamerinio orkestro koncertu atidarytas festivalis „Midsummer Vilnius“. Įspūdingi pasirodymai po atviru dangumi Valdovų rūmų didžiajame kieme šalies melomanų laukia artimiausias dvi savaites.

Plačiau

Per vasaros kaitrą Jus atgaivins muziejus!

20240710

Primename, kad lauke tvyrant pavojingiems karščiams Valdovų rūmų muziejuje visada rasite atgaivą: čia palaikoma 20-ties laipsnių temperatūra, dėl eksponatų saugumo kuriamas mikroklimatas yra malonus ir žmogui. Artimiausiomis dienomis meteorologų teigimu, oro temperatūra Vilniuje kils virš 30-ties laipsnių, todėl, jei anksčiau planavote užsukti į Valdovų rūmų muziejų, bet nespėjote to padaryti, dabar – puiki proga susipažinti su Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kultūros istorija, paveldu.

Plačiau

Daniją ir Lietuvą siejantys istoriniai ryšiai aptarti susitikime

20240722

Valdovų rūmų muziejuje lankėsi Danijos Karalystės ambasadorė Grete Sillasen. Muziejaus generalinis direktorius dr. Vydas Dolinskas supažindino viešnią su Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų istorija, jų rekonstrukcija. Jis pabrėžė, kad, prabėgus daugiau kaip dešimčiai metų nuo pirmosios atkurtų rūmų dalies atvėrimo visuomenei, šiandien juose įsikūręs muziejus yra įsitvirtinęs kaip svarbus Lietuvos kultūrinio gyvenimo centras.
 

Plačiau

Dienos stovyklos vaikams – įsimintiniausioms vaikų vasaros akimirkoms!

20240710

Muziejus – puiki vieta praleisti laiką smalsiems ir gudriems bendraminčiams. Valdovų rūmų muziejaus edukatoriai pakvietė būsimų antrų–penktų klasių mokinius į penkių dienų pažintinę kelionę po Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istoriją – dienos stovyklas vaikams „Karūnos akademija“. Padedant Valdovų rūmų muziejaus darbuotojams (archeologams, restauratoriams, istorikams, genealogijos, heraldikos ir kitų paslaptingų sričių specialistams), vaikai supažindinami su Lietuvos didžiaisiais kunigaikščiais. 

Plačiau

Publikuota: 2023-05-17 17:01 Atnaujinta: 2023-06-02 12:17
smart foreash ccms6
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti lankytojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo ir slapukų politika