Valdovų rūmų muziejuje šis pirmadienis buvo ypatingas – su valstybiniu vizitu į Lietuvą atvykę Jo Didenybė Belgijos karalius Pilypas (Philippe) ir karalienė Matilda (Mathilde) Valdovų rūmuose susitiko su Lietuvos Respublikos Prezidentu Gitanu Nausėda ir pirmąja ponia Diana Nausėdiene bei kviestiniais svečiais, atvykusiais į Belgijos karaliaus ir karalienės garbei surengtą valstybinę vakarienę. Aukštus svečius pasitiko ir pasveikino muziejaus direktorius dr. Vydas Dolinskas.
Prieš iškilmingą vakarienę pasipuošusi Belgijos karališkoji pora pageidavo aplankyti Valdovų rūmų muziejų, giliau susipažinti su Lietuvos istorija. Apie Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę, dinastinius ir kitus ryšius garbingiems svečiams papasakojo Lietuvos Respublikos Prezidento vyriausioji patarėja, Švietimo, mokslo ir kultūros grupės vadovė Jolanta Karpavičienė. Jo Didenybė Belgijos karalius Pilypas ir karalienė Matilda pasirašė Valdovų rūmų muziejaus garbės svečių knygoje.
Vaikščiodama rūmų menėmis karališkoji pora gyvai domėjosi Lietuvos praeitimi ir turėjo daug klausimų, diskutavo ir dalijosi įspūdžiais su Lietuvos valstybės vadovu, todėl planuotas 20 minučių pasivaikščiojimas išsitęsė iki 45 minučių. Belgijos valdovai negalėjo patikėti, kad Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmai Maskvos buvo sulyginti su žeme, taip pat gėrėjosi renesansiniais kokliais, ilgiau užtruko prie Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės XVI a. pradžios žemėlapio, liudijusio, kad anų laikų Lietuva aprėpė ir Baltarusią su Ukraina. Atkurtų istorinių interjerų salėse išvydę kunigaikščių Sapiegų portretus, knygas ir koklius su Sapiegų herbais, Belgijos valdovai džiaugsmingai prisiminė, kad tai karalienės Matildos senelės protėviai, Belgijos valdovę susiejantys su Lietuva bei visu šiuo Europos regionu. Karalienei Matildai buvo pristatytas iškiliausias Sapiegų giminės atstovas – Lietuvos didysis kancleris ir didysis etmonas, Vilniaus vaivada Leonas Sapiega, kuris buvo Trečiojo Lietuvos Statuto kūrėjas. Lietuvos Prezidentas atkreipė dėmesį, kad kunigaikščiai Sapiegos save kildino iš didžiojo kunigaikščio Gedimino – Lietuvą, Lenkiją, Vengriją, Čekiją, Kroatiją ir kitas Vidurio bei Rytų Europos šalis valdžiusios Gediminaičių-Jogailaičių dinastijos pradininko. Belgijos karališkoji pora patikinta, kad su kunigaikščių Sapiegų paveldu ji dar susidurs Lietuvoje, kai lankysis Vilniaus universitete ir Bažnytinio paveldo muziejuje, Šv. Mykolo bažnyčioje.
Po Valdovų rūmų muziejaus aplankymo Belgijos karališkoji pora ir Lietuvos Prezidentas bei pirmoji ponia su vakaro svečiais – Lietuvos kultūros, mokslo, politikos, verslo atstovais, diplomatais – pasisveikino Pirmojoje renesansinėje antikameroje, o šventinė vakarienė įvyko Didžiojoje renesansinėje menėje. Svečiai buvo pasipuošę smokingais ir vakarinėmis suknelėmis. Lietuvos vadovas ir Belgijos karalius, dar dieną aptarę dvišalius Lietuvos ir Belgijos santykius, karinį, ekonominį, mokslo ir kultūrinį šalių bendradarbiavimą, vakarienę pradėjo sveikinimo žodžiais.
Jo Didenybė Belgijos karalius Pilypas kvietė pakelti taurę už Lietuvos ir Belgijos draugystę: „Su didžiuliu susidomėjimu skaičiau apie turtingą Lietuvos istoriją – kadaise tai buvo didžiausia šalis Europoje, besidriekusi nuo Baltijos iki Juodosios jūros. Istorija ne visada buvo jums palanki, bet tai liudija neįtikėtiną jūsų šalies tvirtumą, kuriam nėra lygių Europoje. <...> Dėl dramatiškos Europos istorijos tėkmės santykiai tarp mūsų šalių dažnai nutrūkdavo, bet mes likome draugai... Lietuvos dėmesys kultūros paveldui ir naujovių ieškantiems jauniems menininkams ragina mus judėti toliau. Turtinga Lietuvos Baroko laikų miestų istorija ir jos nuostabi gamta – neišsemiamas įkvėpimo šaltinis naujai menininkų kartai, skatinantis mus galvoti apie ryšius meno srityje ir ateityje.“
Jo Ekscelencija Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda į Belgijos karališkąją porą ir garbingus vakaro svečius kreipėsi sveikinimu: „Man nepaprastai malonu Jus pasveikinti Vilniuje – gilias istorines šaknis turinčiame mieste. Nors šiais metais minime Lietuvos ir Belgijos Karalystės diplomatinių santykių 100 metų sukaktį, mūsų ryšiai siekia gerokai tolimesnę praeitį. Jau pats pirmas išsamesnis Vilniaus, kaip Lietuvos sostinės, aprašymas tiesiogiai susijęs su Belgijos didikų Lanua (Lannoy) gimine. XV a. pradžioje čia lankęsis flamandų riteris, keliautojas ir diplomatas Žiliberas de Lanua (Ghillebert de Lannoy) tapo mūsų šalies atsivėrimo Vakarų civilizacijai liudininku. Jau to meto Lietuvos elitas vertino Flandrijos ir Brabanto amatininkų, menininkų, mokslo bei rašto žmonių pasiekimus. Daugelis prabangių gobelenų, bėgant amžiams puošusių šios rezidencijos ir daugelio kitų rūmų sienas, buvo išausti būtent dabartinės Belgijos teritorijoje. Išlikusioje didikų Sapiegų, Jūsų Didenybės karalienės protėvių, knygų kolekcijoje taip pat būta nemažai vertingų leidinių, išleistų Flandrijoje. Iš Justo Lipsijaus (Justus Lipsius, Joest Lips) ir jo mokinių Sapiegos sėmėsi įkvėpimo darbams, skatinusiems juridinės minties, teisėkūros ir akademinės kultūros raidą Lietuvoje. Su Belgija susiję ir mano, kaip senųjų knygų mylėtojo, malonūs ir netikėti atradimai. Būtent Antverpeno knygų muziejuje aptikau vario raižinio klišę, pagal kurią buvo atspausdintas visoje Europoje garsėjusio mūsų XVII a. poeto Motiejaus Kazimiero Sarbievijaus, praminto Lietuvos Horacijumi, knygos antraštinis puslapis. O tas raižinys buvo atliktas pagal genialiojo flamandų dailininko Peterio Pauliaus Rubenso (Peter Paul Rubens) piešinį. Man tai dar vienas puikus įrodymas, kokie glaudūs ryšiai jau tuomet siejo Lietuvą su Vakarų Europos kultūros židiniais. <...> Karališkasis vizitas pratęsia šią gražią dvišalių santykių tradiciją ir leidžia mums visiems tikėtis naujų bendradarbiavimo galimybių. Nepaprastai svarbu, kad mūsų verslo, švietimo, kultūros bendruomenių atstovai ir toliau rastų bendrą kalbą. Stengdamiesi geriau pažinti vieni kitus, prireikus galėsime vieni į kitus atsiremti.“
Sveikinimo kalbą Prezidentas G. Nausėda užbaigė linkėdamas taikos, gerovės ir klestėjimo Belgijos ir Lietuvos žmonėms.
Nuotraukos – Vytauto Abramausko ir Roberto Dačkaus.
