Nacionaliniame muziejuje Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmuose rugsėjo 22 dieną atidaroma paroda „Briuselio gobelenų meistrystė. Naujos muziejaus vertybės“. Joje pristatomas naujai įsigytų Renesanso gobelenų rinkinys. Šie gobelenai papildė Valdovų rūmų muziejaus istorinių audinių kolekciją.
Parodoje eksponuojami keturi 2020–2021 m. įsigyti gobelenai. Pirmasis – Briuselio audyklų gobelenas, vaizduojantis pergolę su vazomis, priklauso vadinamajam „pergolių tipui“ ir yra išaustas maždaug 1600 metais. Meniniame audinyje vaizduojamo peizažo fone matoma puošnių kolonų remiama, vynuogėmis apaugusi pavėsinė su amforomis ir gėlių puokštėmis. Tokie audiniai XVI a. viduryje paplito Flandrijos audyklose ir buvo populiarūs kone visą šimtmetį, – rūmuose jie dažnai iš dalies atstodavo žiemos sodus.
Kiti du nauji audiniai – poriniai gobelenai iš serijos „Sodas su Ovidijaus figūromis“, vaizduojantys sodus su Ovidijaus „Metamorfozių“ personažais. Vienas jų – „Sodas su Venera ir Adoniu“, antrasis – „Sodas su Tesėju ir Ariadne“. Serija išausta apie 1610 m. Kornelio Matenso (Cornelis Mattens, 1576/1577–1640) audimo dirbtuvėse Briuselyje.
Dar vienas parodoje pristatomas gobelenas „Romulas perduoda Amulijaus galvą Numitorui“ yra išaustas žymiose Franso Gebelso (Frans Geubels, kūrė XVI a. vid. – 1595 m.) dirbtuvėse Briuselyje laikotarpiu tarp 1550 ir 1575 m., jis priklauso „Romulo ir Remo“ audinių serijai. Ši tema buvo populiari Flandrijoje nuo XVI a. vidurio iki XVII a. pirmos pusės, kai Renesanso laikais atgijo susidomėjimas Antika ir jos mitais.
Parodoje pristatomus įsigytus gobelenus galima išvysti iki lapkričio 22 d., vėliau jie laikinai papuoš Lietuvos prezidentūros rūmų reprezentacines erdves.
Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų gobelenų istorija
Randama paminėjimų, jog gobelenai Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmus Vilniuje puošė tiek XVI, tiek XVII a. Gediminaičių-Jogailaičių ir Vazų dinastijų valdovų rezidavimo laikais. Vilniaus rūmuose dažniausiai lankėsi ir labiausiai juos puoselėjo Lietuvos didysis kunigaikštis ir Lenkijos karalius Žygimantas Augustas (1544/1548–1572). Neabejojama, kad Žygimanto Augusto gobelenų kolekcija puošė vilnietišką jo rezidenciją, čia buvo užsakyti ir ankstyviausieji heraldiniai bei bibliniai gobelenai, o už juos sumokėta iš Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės iždo.
Gobelenų tradicijos
Nauja XVI–XVII a. Gotikos, Renesanso, Manierizmo ir ankstyvojo Baroko stilistiką atspindinčių istorinių gobelenų kolekcija, skirta Vilniuje atkurtų Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų interjerams, pradėta formuoti 2004 metais. Italijos, Prancūzijos, Belgijos, Vokietijos, Nyderlandų, JAV ir kitų šalių antikvariatuose, aukcionuose ir privačiose kolekcijose buvo ieškoma audinių, menine stilistika, tematika, chronologija ir geografine kilme susijusių su istorine Lietuvos valdovų kolekcija.
2004–2012 m., iki Valdovų rūmų ekspozicijų atvėrimo lankytojams, buvo įsigyti 25 gobelenai. Iš jų istoriškai vertingiausias yra herbinis gobelenas su jungtiniu Lietuvos didžiojo kunigaikščio Žygimanto Augusto herbu, išaustas 1544–1548 m. Flandrijoje. Herbinių ženklų kompozicija šiame gobelene liudija, kad šis meninis audinys buvo užsakytas Žygimanto Augusto, kaip Lietuvos didžiojo kunigaikščio, ir turėjo puošti Vilniaus rezidenciją.
Nuo 2013 m. Valdovų rūmų muziejaus gobelenų kolekciją papildė dar dešimt istorinių audinių, ir šiandien tai yra gausiausia XVI–XVII a. gobelenų kolekcija Baltijos šalyse, kelianti ir tarptautinės mokslinės bendruomenės susidomėjimą. Ankstyviausi Valdovų rūmų muziejuje saugomi gobelenai datuojami XVI a. pradžia. Šis gobelenų rinkinys simboliškai grąžina Vilniaus rūmams buvusią jų reprezentacinę funkciją, o istorinių rinkinių vertė muziejui pelno svarbaus istorinių meninių audinių centro vardą.
Valdovų rūmų muziejaus informacija
