Valdovų rūmuose – „įkalinta“ paroda apie lietuvių karinį elitą

Šiandien, 2020 m. lapkričio 10 d., Nacionaliniame muziejuje Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmuose turėjo įvykti tarptautinės parodos „Kariauti pratusi tauta. Lietuvių karinis elitas XIII–XIV a.“ atidarymas. Tačiau dėl paskelbto karantino jis neįvyks: lankytojams itin reikšmingas ir savitas lietuvių karinės kultūros paveldas, taip pat pats karinis elitas, esmingai prisidėjęs prie Senosios Lietuvos valstybės kūrimosi ir stiprėjimo, bus pristatytas tuomet, kai Lietuva įveiks arba stabilizuos padėtį dėl koronaviruso (COVID-19) pandemijos.

„Parodos idėją padiktavo bene dešimtmetį trunkantys intensyvūs senosios lietuvių karybos tyrinėjimai, o didelė paskata surengti tarptautinę parodą apie karybą ir karinį elitą buvo naujausi lietuvių kapinynų archeologiniai tyrimai šiandieninėje šiaurės vakarų Baltarusioje bei Vilniaus Žemutinės pilies Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rezidencijos vietoje aptiktas unikalus ir įspūdingas archeologinis radinys – XIV a. antros pusės paauksuota lameliaro šarvų plokštelė. Tai įpareigojo iš naujo atsigręžti bei permąstyti itin reikšmingą lietuvių karinės kultūros paveldą ir, žinoma, atkreipti dėmesį į tas istorines ar nežinomas asmenybes – kunigaikščius, karo vadus, kurie tiesiogiai prisidėjo prie Lietuvos valstybės kūrimosi, stiprėjimo ir plėtros“, – teigia parodos idėjos autorius ir kuratorius, kultūros istorikas dr. Paulius Bugys.

Tarptautinėje parodoje pristatomas įspūdingas skaičius – daugiau kaip pusė tūkstančio unikalių eksponatų iš skirtingų rinkinių, priklausančių Valdovų rūmų muziejui, Lietuvos nacionaliniam muziejui, Kauno Vytauto Didžiojo karo muziejui, Žemaičių muziejui „Alka“ (Telšiai), Baltarusios valstybinio universiteto Istorijos fakultetui (Minskas), Berlyno proistorės ir ankstyvosios istorijos muziejui (Vokietija), Estijos istorijos muziejui (Talinas), Romėnų ir germanų centriniam muziejui (Maincas, Vokietija), Bardželo nacionaliniam muziejui (Florencija, Italija). Vertybės iš minėtų turtingų ir žinomų užsienio muziejų dar niekada nebuvo eksponuotos Lietuvoje.

Parodos ekspoziciją sudaro trys dalys. Pirmoje dalyje – „Ugnis. Žemė. Vanduo“ – pasakojama apie XIII–XIV a. laidojimo papročius, kuriuos geriausiai atspindi lietuvių degtiniai kapai. Čia galima susipažinti su juose rastais artefaktais ir įsitikinti, kaip toli siekė lietuvių etninės ribos. Antroje dalyje – „Raiteliai. Kariai. Plėšikai“ – pristatoma XIII–XIV a. lietuvių karių ginkluotė: ne tik su karyba susiję archeologiniai radiniai, bet ir rekonstruota apranga, karinių žygių žemėlapis. Trečioje dalyje – „Rinktiniai vyrai“, – kuri yra šios parodos naratyvo kulminacija, bus galima pamatyti XIII–XIV a. lietuvių kunigaikščių ir kitų karo vadų ginkluotę, pasigrožėti autentiškomis vertybėmis, jų išskirtinai puošnia dekoracija, sidabravimu bei auksavimu.

Dr. P. Bugio teigimu, visos trys tarptautinės parodos „Kariauti pratusi tauta. Lietuvių karinis elitas XIII–XIV a.“ dalys neatsiejamos viena nuo kitos – jas jungia istoriniai įvykiai, apibendrinti lietuvių rengtų karinių žygių žemėlapyje. Jame matyti ne tik tų žygių kryptys bei pasiekiamos teritorijos, bet ir tuometės Lietuvos kariuomenės dydis, pajėgumai, kai vienu metu buvo rengiami net keli mūšiai arba žygiai skirtingomis kryptimis.

Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministrų Raimundo Karoblio ir dr. Arvydo Anušausko bei Lietuvos kariuomenės vado generolo leitenanto Valdemaro Rupšio globojama tarptautinė paroda turėjo būti atidaryta liepos 6 dieną, tačiau dėl pavasarį buvusio karantino ir suvaržymų nukelta į rudenį. Šį kartą dauguma eksponatų spėjo atkeliauti ir užpildyti muziejaus erdves, tačiau dėl įvesto karantino parodos atidarymas ir vėl buvo nukeltas. Tiesa, kai kurie artefaktai dėl pandemijos paūmėjimo ir vėl negalėjo atvykti į Vilnių.

„Parodos ekspoziciją rengiantys Valdovų rūmų muziejaus darbuotojai – tikrąja šio žodžio prasme pasitinka šį kultūros įvykį tarsi elitiniai kariai, kariaujantys su nematomu priešu – pandemija. Ji išties pasunkino tiek eksponatų logistikos, tiek parodos įrengimo ir kitus organizacinius darbus. Tačiau su Senosios Lietuvos valstybės ištakomis ir įsitvirtinimu Europoje susijusi turininga bei estetiškai patraukli paroda jau įrengta ir Valdovų rūmų muziejaus Parodų centro antro aukšto erdvėse saugiai laukia dienos, kai galės būti „išlaisvinta nuo pandemijos“, – teigia Valdovų rūmų muziejaus direktorius dr. Vydas Dolinskas.

Planuojama, kad po atidarymo ši tarptautinė paroda galės būti šiek tiek pratęsta ir ją bus galima lankyti ne trumpiau nei tris mėnesius. Parodą tradiciškai lydės turtinga kultūrinė programa. Karantino metu netrukus planuojama paskelbti tarptautinės parodos „Kariauti pratusi tauta. Lietuvių karinis elitas XIII–XIV a.“ videoanonsą, o kiek vėliau – ir išsamias virtualias ekskursijas lietuvių bei anglų kalbomis.

Valdovų rūmų muziejaus (Mindaugo Puidoko) nuotr.

Susiję įrašai

Daugiau straipsnių

Nemokamą sekmadienį atsisveikinsime su paroda apie Pacų giminę!

20250123

Sekmadienį, sausio 26 d., – paskutinė galimybė pamatyti tarptautinę Pacų giminei skirtą parodą!
Nuo 10.00 iki 18.00 val. Jūsų lauks:
Tarptautinė paroda „Pacai. Istorijos sodo lelijos“, skirta grafų Pacų giminei ir jos istorijai.
Paroda „Italų Renesansas iš Vavelio: Botticelli, Tiziano“, pristatanti penkis įspūdingus Italijos Renesanso kūrėjų darbus.
Dr. Prano Kiznio paveikslų galerija, kurioje eksponuojami XV–XVII a. Europos dailininkų darbai.

Plačiau

Paskutinė parodos „Pacai. Istorijos sodo lelijos“ savaitė. Paroda nebus pratęsta! Bet savaitgalį muziejus dirbs ilgiau!

20250120

Specialiai lankytojams, kurie dar nespėjo susipažinti su paroda „Pacai. Istorijos sodo lelijos“!
Šį savaitgalį, sausio 25 ir 26 d., Valdovų rūmų muziejaus Parodų centras dirbs ilgiau nei kitos ekspozicijos!
Didžiulio susidomėjimo sulaukusioje parodoje „Pacai. Istorijos sodo lelijos“ jau apsilankė per 35 tūkstančius žmonių.
Sausio 25 d., šeštadienį, Pacų parodą galėsite aplankyti iki 20 val. Paskutiniai su paroda norintys susipažinti lankytojai bus įleisti 19 val. Svarbu žinoti, kad kitos muziejaus ekspozicijos tądien dirbs kaip įprasta – iki 18 val..

Plačiau

Netekome žymios restauratorės Aldonos Skučienės

20250113

Netekome ilgametės Pilių tyrimo centro „Lietuvos pilys“, o vėliau ir Valdovų rūmų muziejaus restauratorės, chemikės technologės Aldonos Skučienės. Velionė buvo viena pirmųjų specialisčių, pradėjusių dirbti Vilniaus Žemutinės pilies kasinėjimuose, tvarkant ir tiriant archeologinius radinius, ypač metalo. 1995 m. A. Skučienė pradėjo vadovauti tais pačiais metais įkurtam Pilių tyrimų centro „Lietuvos pilys“ Restauravimo skyriui, padėjusiam pamatus ir šiandieniniam Valdovų rūmų muziejaus Restauravimo skyriui.

Plačiau

Publikuota: 2020-11-10 12:09 Atnaujinta: 2021-01-16 19:39
smart foreash ccms6
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti lankytojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo ir slapukų politika