KAS, KADA IR KAIP VALDĖ LIETUVĄ? GEDIMINAIČIŲ DINASTIJOS VALDOVAI: tyrinėk savarankiškai!

Viduramžiais, formuojantis valstybėms, sostą užėmęs valdovas stengdavosi jį palikti savo sūnums. Ilgainiui, norint išvengti konfliktų tarp brolių, Europoje įsitvirtino įstatymuose įteisinta tradicija, pagal kurią sostą paveldėdavo vyriausias sūnus. Taip valdžia iš kartos į kartą būdavo perduodama tos pačios šeimos atstovams. Toks valdymas vadinamas dinastiniu. XIII a. pabaigoje Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje įsitvirtino Gediminaičių dinastija, pavadinta Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino (1316–1341) vardu. Tačiau neabejojama, kad ypatingą valdžią ir pavaldinių pagarbą buvo išsikovoję jau Gedimino senelis, dėdė ir tėvas. Po Gedimino mirties jo vaikai ir vaikaičiai Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę valdė beveik du šimtus trisdešimt metų. Vienas iš Gedimino anūkų – Jogaila – 1386 m. tapo ir Lenkijos karaliumi. Todėl vėliau dinastija vis dažniau vadinta Jogailaičių vardu. Jogailos vaikai ir vaikaičiai jau valdė ne tik Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę ir Lenkijos Karalystę – jie keletą dešimtmečių buvo Čekijos ir Vengrijos valdovai. Štai kokia galinga dinastija valdė mūsų valstybę beveik 300 metų! Kad būtų lengviau įsiminti valdovų vardus ir kas po ko valdė, pabandykite savarankiškai arba padedami tėvelių ar mokytojų užpildyti dailininko Mariaus Zavadskio nupieštas genealogines schemas.

Atsispausdinkite pasirinktą schemą (atkreipkite dėmesį į rekomendacijas).

1 schema (rekomenduojama 1–2 klasių mokiniams) – įrašykite trūkstamus valdovų vardus.

2 schema (rekomenduojama 3–4 klasių mokiniams) – įrašykite valdovų vardus ir valdymo metus.

3 schema (rekomenduojama 5 ir vyresnių klasių mokiniams) – užpildykite schemą: įrašykite visų penkiolikos valdovų vardus ir valdymo metus.

Informacijos galite ieškoti įvairiais būdais – virtualiai pasivaikščioti po Valdovų rūmų muziejų (https://3dvilnius.lt/valdovurumai/), pavartyti istorijos vadovėlius, panaršyti interneto puslapiuose.

PATARIMAS. Valdovų vardus lengviau įsiminsite, jeigu prie kiekvieno iš jų įrašysite ir svarbiausią valdovo nuveiktą darbą! Pasidomėkite, kokį mūšį laimėjo ar svarbų įstatymą priėmė.

Na, o karantinui pasibaigus, laukiame Jūsų Valdovų rūmų muziejuje. Kiekvienam mokiniui, atnešusiam užpildytą schemą, dovanosime spalvotą Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų genealogijos schemą.

Susiję įrašai

Daugiau straipsnių

Karalaičio šventojo Kazimiero šlovei

20240301

1604 m. iškilmingą eiseną su popiežiaus pašventinta šv. Kazimiero vėliava, skelbiančia, kad karalaitis Kazimieras (1458–1484) iškeltas į šventųjų garbę, pasitiko angelais apsirengę miestiečiai su rožėmis ir lelijomis rankose. Nuo pirmosios dangiškajam Lietuvos globėjui skirtos iškilmingos procesijos ypatingą pagarbą šv. Kazimierui išsaugojome ir vėlesniais laikais.

Plačiau

Renesanso šedevras – Valdovų rūmų muziejuje

20240223

Valdovų rūmų muziejus pristato vieno žymiausių visų laikų italų dailininkų, Renesanso genijaus Džovanio Belinio (Giovanni Bellini, apie 1430–1516) paveikslą „Dievo Motina su Kūdikiu“. Jis eksponuojamas Atkurtų istorinių interjerų ekspozicijoje, specialiai šedevrui įrengtoje erdvėje.

Plačiau

Maltos prezidentas nustebo Valdovų rūmų muziejuje radęs žymiausio Maltos dailininko darbą

20240228

Maltos Respublikos prezidentas dr. Georgeʼas Williamas Vella su žmona Miriam Vella, lankydamasis Lietuvoje, pageidavo daugiau pažinti ir Lietuvos istoriją, paveldą, abi valstybes siejusius ryšius. Valdovų rūmų muziejuje svečius lydėjęs gidas dr. Povilas Dikavičius pasakojo apie Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmus ir čia rezidavusius valdovus. Prezidentas maloniai nustebo išgirdęs Lietuvos didžiosios kunigaikštienės, Lenkijos karalienės, Neapolio karališkosios princesės ir Bario bei Rosano kunigaikštienės Bonos Sforcos vardą, domėjosi jungtimis su Italija, Sforcų gimine.

Plačiau

Su muziejaus ekspozicija gali susipažinti ir neregiai. Planuojama daugiau naujovių

20240229

Šiuo metu Valdovų rūmų muziejuje veikianti paroda „Nuo vienaragio iki Trijų Karalių: gotikiniai kokliai iš Valdovų rūmų muziejaus rinkinių“ parengta konsultuojantis su Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos atstovais. Parodos kuratoriai norėjo Gotikos epochos interjero puošmenas – krosnių koklius – pristatyti taip, kad ir regėjimo negalią turintys lankytojai galėtų pažinti Lietuvos valdovų gyvenamąją aplinką XV amžiuje. Taip parodoje atsirado iš medžio išdrožtų bei gipsinių matricų, ant kurių užliejus molio senaisiais laikais būdavo formuojami ir degami krosnių kokliai.

Plačiau

Publikuota: 2020-04-14 09:07 Atnaujinta: 2020-04-14 09:52
smart foreash ccms6
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti lankytojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo ir slapukų politika