Valdovų rūmuose tris mėnesius svečiuosis Adomo Mickevičiaus šedevras „Ponas Tadas“

Lietuvai ir Lenkijai minint valstybingumo atkūrimo šimtmetį (1918–2018), Nacionaliniame muziejuje Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmuose atidaroma tarptautinė paroda „Lietuva, Tėvyne mano... Adomas Mickevičius ir jo poema Ponas Tadas“. Tarp kelių šimtų eksponatų joje pristatoma absoliuti sensacija – dar niekada Lietuvoje neeksponuotas, lietuviams tik iš vadovėlių pažįstamas poemos „Ponas Tadas“ rankraštis, atvežtas iš Nacionalinio Osolinskių instituto (Lenkija), kur jis ir yra saugomas.

„Į Valdovų rūmus atkeliavęs tautos žyniu vadinamo A. Mickevičiaus sukurtas literatūros šedevras „Ponas Tadas“ – ryškiausias Abiejų Tautų Respublikos gyvavimo pabaigos ir kovos už valstybingumo atkūrimą atspindys, šią valstybę sudariusių tautų – lietuvių, lenkų, baltarusių, ukrainiečių – istorinę bei kultūrinę bendrystę paliudijantis kūrinys. „Pono Tado“ rankraštis XIX a. antroje pusėje ir XX a. pradžioje laikytas tikra nacionaline relikvija. Taigi, šia paroda, kurios centre – mus visus siejantis ypatingas kūrinys ir jo genealus kūrėjas, ne tik kartu su lenkais paminėsime jubiliejinius Lietuvos ir Lenkijos valstybingumo atkūrimo metus, bet ir skatinsime apmąstyti valstybės praeitį, tautinės tapatybės ir europinės bendrystės sąvokas. A. Mickevičiaus poemos „Ponas Tadas“ reikšmė lietuvių kultūrai, tautinei savasčiai, valstybinėms aspiracijoms, anot prof. Viktorijos Daujotytės, yra akivaizdi – užtenka palyginti pirmąsias poemos „Ponas Tadas“ ir A. Mickevičiaus kūrybą į lietuvių kalbą vertusio Vinco Kudirkos „Tautiškos giesmės“ eilutes: „Lietuva, Tėvyne mano...“ ir „Lietuva, Tėvyne mūsų...“, – teigia Valdovų rūmų muziejaus direktorius dr. Vydas Dolinskas.

Tarptautinėje parodoje iš viso pristatoma apie 250 autentiškų unikalių ir tipologiškai skirtingų eksponatų iš 30 Lenkijos ir Lietuvos paveldo institucijų rinkinių. Parodos rengėjų yra išskiriamos dvi pagrindinės teminės linijos – A. Mickevičiaus gyvenimas ir kūryba bei poema „Ponas Tadas“ ir jos istorinis kontekstas. Pristatant poeto biografiją, daugiausia dėmesio skiriama lietuviškajam turiniui, t. y. eksponatams, susijusiems su Vilniumi, Lietuva arba saugomiems Lietuvos kultūros paveldo institucijų rinkiniuose. Istorinis poemos „Ponas Tadas“ kontekstas pristatomas pasitelkiant kelias potemes („Abiejų Tautų Respublikos padalijimai“, „Gegužės trečiosios konstitucija“, „Tado Kosciuškos sukilimas“, „Napoleono laikotarpis“, „1831 m. sukilimas“ ir kt.), kurios padeda suprasti kūrinio atsiradimo priežastis, paskatas ir aplinkybes, suvokti anos epochos tragizmą ir herojiškumą, jos glaudų ryšį su tautinio atgimimo judėjimu. Šios teminės linijos lankytojus supažindina su svarbiausiais A. Mickevičiaus gyvenimo tarpsniais ir literatūrinės veiklos motyvais, taip pat padeda suprasti poemos „Ponas Tadas“ sukūrimo priežastis, paskatas bei aplinkybes.

Pasak Valdovų rūmų muziejaus Parodų ir leidybos skyriaus vedėjo, parodos kuratoriaus Marijaus Uzorkos, ryškiausias parodos akcentas – poemos „Ponas Tadas“ rankraštis. Absoliučia Lenkijos kultūros ir paveldo vertybe laikomą rankraštį, kaip dovaną Lietuvai ir lietuviams, parodai paskolino 1817 m. Lvove (Ukraina) įsteigtas, o šiuo metu Vroclave (Lenkija) įsikūręs Nacionalinis Osolinskių institutas. „Pabrėžtina, kad pačioje Lenkijoje šis rankraštis eksponuojamas tik labai išimtiniais atvejais ir dėl itin didelio jautrumo šviesai jį leidžiama eksponuoti ribotą valandų skaičių per metus“, – sako M. Uzorka.

Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko Sauliaus Skvernelio, Lenkijos Respublikos Ministro Pirmininko Mateuszo Morawieckio, Lietuvos Respublikos kultūros ministrės Lianos Ruokytės-Jonsson bei Lenkijos Respublikos kultūros ir nacionalinio paveldo ministro Piotro Glińskio globojama paroda atidaroma šių metų lapkričio 27 d. ir veiks iki 2019 m. vasario 24 d.

Paroda finansuojama Lenkijos Respublikos kultūros ir nacionalinio paveldo ministerijos lėšomis pagal daugiametę 2017–2021 m. programą „Niepodległa“ („Nepriklausoma“). Projektas rengiamas kartu su Adomo Mickevičiaus institutu pagal tarptautinę kultūrinę programą „Polska 100“, kuri yra skirta Lenkijos nepriklausomybės atkūrimo 100-osioms metinėms. Tokiu būdu, pristatant poeto A. Mickevičiaus asmenybę ir jo genealų kūrinį „Ponas Tadas“, siejantį dvi valstybes – Lietuvą bei Lenkiją, – siekiama paminėti šių šalių valstybingumo atkūrimo šimtmetį (1918–2018).

Susiję įrašai

Daugiau straipsnių

Šv. Cecilijos senosios muzikos festivalis kviečia pasinerti į muzikinį pasakų pasaulį

20240829

Keturioliktasis tarptautinis edukacinis Šv. Cecilijos senosios muzikos festivalis Nacionaliniame muziejuje Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmuose kviečia šeimas su vaikais į festivalio atidarymo renginį – edukacinio leidinio „Garsų žemėlapis“ pristatymą-koncertą rugsėjo 7 dieną. Vartydami animacijos studijos „Meinart“ ir Valdovų rūmų muziejaus komandos parengtą ir išleistą edukacinį leidinį „Garsų žemėlapis“, mažieji lankytojai galės daugiau sužinoti apie Valdovų rūmuose saugomus muzikinius eksponatus ir muzikos instrumentus. 

Plačiau

Naujoji Valdovų rūmų muziejaus partnerė – Marijampolės kolegija

20240916

Valdovų rūmų muziejus toliau stiprina ryšius su pedagogus rengiančiomis aukštosiomis mokyklomis. 2021 m. pasirašyta strateginio bendradarbiavimo sutartis su Vytauto Didžiojo universitetu, o šį rudenį nuspręsta bendradarbiauti ir su Marijampolės kolegija. Bendradarbiavimo sutartį pasirašė muziejaus vadovas dr. Vydas Dolinskas ir Marijampolės kolegijos l. e. p. direktorė Alė Murauskienė.

Plačiau

„Banchetto musicale“ koncerte – garsiausia Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės meilės istorija

20240918

Legendomis apipinta Barboros Radvilaitės ir Žygimanto Augusto meilės istorija, Barboros grožis ir šiandien įkvepia kūrėjus. Muzikinį šios istorijos pasakojimą tarptautinio senosios muzikos festivalio „Banchetto Musicale“ koncerte „Laiškas Barborai“ rengia ansamblis „Ineffabilis“ (Šveicarija). Šveicarijoje trijų prestižinio senosios muzikos instituto Schola Cantorum Basiliensis absolventų įkurtas ansamblis kviečia mažuosius ir vyresnius klausytojus garsiąją istoriją patirti klausant karališkąją porą supusios Renesanso laikų dvaro muzikos: paslaptingų prancūziškų chanson dainų, itališkų frottola šokių ir į lietuvių kalbą išverstų Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikų giesmių.

Plačiau

Publikuota: 2018-11-27 17:43
smart foreash ccms6
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti lankytojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo ir slapukų politika