Balandžio 1-osios pokštas: Valdovų rūmų teritorijoje rasta iki šiol pasaulyje nežinoma pterozaurų būrio rūšis

Dvejus metus (2015–2017) vyko intensyvus tarpinstitucinis bendradarbiavimas tarp Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų archeologų ir Vilniaus universiteto paleontologų – buvo nustatyta, kad tyrinėjant Vilniaus Žemutinę pilį XIII a. pabaiga datuojamame kultūriniame sluoksnyje 2014 m. rasta iki šiol pasaulyje nežinoma pterozaurų būrio rūšis.

„Tai nėra pirmas dinozauras, rastas Lietuvoje. Prieš keletą metų Šaltiškių molio karjere, Akmenės rajone, buvo rastas fitozauras, išoriniais požymiais primenantis krokodilą. Mūsų naujai atrastas pterozauras, kurių pasaulyje žinoma daugiau nei 120 skirtingų rūšių, gavo Anhanguera Vilnensis vardą, tai yra pirmasis skraidantis roplys. Pterozaurai atsirado triaso laikotarpiu, buvo manoma, kad visi jie išnyko kreidos periodo pabaigoje“, – teigia Valdovų rūmų muziejaus archeologas dr. Povilas Blaževičius.

Remiantis beveik visiškai mokslininkų surinktu skeletu, galima teigti, kad evoliucionavę (prisitaikę prie pakitusio klimato ir sumažėję) kai kurie pterozaurai sugebėjo išlikti atskirose ekosistemose. Lietuvoje iki krikšto gyvavusios pagonių religijos atstovai rūpestingai saugojo gamtą, o ypač šventvietes – girias, versmes, pelkynus ir kt. Įvertinus tai, kad Anhanguera Vilnensis maitinosi išskirtinai žuvimis, galima spėti, kad jo buveinės ir buvo miško masyvų apsupti gėlavandeniai telkiniai. Savo kūno dydžiu Anhanguera Vilnensis artimiausias šiandien Lietuvoje gyvenantiems ereliams žuvininkams (kūno aukštis 50–66 cm), tačiau jo sparnų mostas dėl pakitusių pirštikaulių buvo bent du kartus didesnis ir galėjo siekti net 3 metrus (erelio žuvininko – iki 1,66 m).

Atsižvelgiant į baltų mitologijos šaltinius, manytina, kad atrastas pterozauras gali būti siejamas su pagoniškojo panteono dieviška būtybe – aitvaru. Mitologijoje tai atmosferos, vandens, ypač debesų, saugotojas, turintis ryšį su žeme ir jos turtais. Deja, šiuo metu trūksta tai patvirtinančių duomenų, o išsamūs tarpdisciplininiai šio unikalaus radinio tyrimai bus tęsiami ir ateityje.

Jei Jūs patikėjote šia naujiena, sveikiname – Jus aplankė Balandžio 1-oji! Linksmos dienos visiems pokštininkams!

Susiję įrašai

Daugiau straipsnių

Švietimo ministerija – viena seniausių institucijų Europoje

20231205

Minint 250-ąsias Tautinės edukacinės komisijos įsteigimo metines Valdovų rūmuose gruodžio 7–8 d. vyks tarptautinė mokslinė konferencija „Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė XVIII amžiuje: pilietis, šeima, edukacija“. Jos dėmesio centre – XVIII a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės visuomenės istorija, tautos ir piliečio sąvokų turinys, jo kismas, socialiniai ryšiai ir santykiai šeimoje, vaikų ugdymo modeliai ir jų kaita.

Plačiau

Gotikos epocha Lietuvoje – Valdovų rūmų muziejaus parodoje

20231201

Paskutiniais dešimtmečiais Valdovų rūmų muziejuje vykę archeologinių radinių tyrimai leido daugiau pažinti Gotikos epochą – jos interjerą, puošybos detales, susiformavusį stilių. Remiantis naujausiais tyrimais Valdovų rūmų muziejuje pristatyta paroda „Nuo vienaragio iki Trijų Karalių: gotikiniai kokliai iš Valdovų rūmų muziejaus rinkinių“. Čia atsiskleidžia pirmasis Europos dailės ir architektūros stilius, palikęs ryškius pėdsakus Lietuvos kultūros ir meno pavelde.

Plačiau

Sudalyvaukite apklausoje apie Valdovų rūmų muziejų

20231130

Mieli lankytojai,
kviečiame dalyvauti apklausoje, kurioje galėsite įvertinti Valdovų rūmų muziejaus teikiamas paslaugas. Mums labai svarbi Jūsų nuomonė. Pateikdami savo atsakymus ir rekomendacijas, padėsite mums tobulėti. Visada siekiame patenkinti Jūsų lūkesčius.

Plačiau

Publikuota: 2018-04-01 09:08 Atnaujinta: 2018-04-03 09:48
smart foreash ccms6
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti lankytojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo ir slapukų politika