Balandžio 1-osios pokštas: Valdovų rūmų teritorijoje rasta iki šiol pasaulyje nežinoma pterozaurų būrio rūšis

Dvejus metus (2015–2017) vyko intensyvus tarpinstitucinis bendradarbiavimas tarp Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų archeologų ir Vilniaus universiteto paleontologų – buvo nustatyta, kad tyrinėjant Vilniaus Žemutinę pilį XIII a. pabaiga datuojamame kultūriniame sluoksnyje 2014 m. rasta iki šiol pasaulyje nežinoma pterozaurų būrio rūšis.

„Tai nėra pirmas dinozauras, rastas Lietuvoje. Prieš keletą metų Šaltiškių molio karjere, Akmenės rajone, buvo rastas fitozauras, išoriniais požymiais primenantis krokodilą. Mūsų naujai atrastas pterozauras, kurių pasaulyje žinoma daugiau nei 120 skirtingų rūšių, gavo Anhanguera Vilnensis vardą, tai yra pirmasis skraidantis roplys. Pterozaurai atsirado triaso laikotarpiu, buvo manoma, kad visi jie išnyko kreidos periodo pabaigoje“, – teigia Valdovų rūmų muziejaus archeologas dr. Povilas Blaževičius.

Remiantis beveik visiškai mokslininkų surinktu skeletu, galima teigti, kad evoliucionavę (prisitaikę prie pakitusio klimato ir sumažėję) kai kurie pterozaurai sugebėjo išlikti atskirose ekosistemose. Lietuvoje iki krikšto gyvavusios pagonių religijos atstovai rūpestingai saugojo gamtą, o ypač šventvietes – girias, versmes, pelkynus ir kt. Įvertinus tai, kad Anhanguera Vilnensis maitinosi išskirtinai žuvimis, galima spėti, kad jo buveinės ir buvo miško masyvų apsupti gėlavandeniai telkiniai. Savo kūno dydžiu Anhanguera Vilnensis artimiausias šiandien Lietuvoje gyvenantiems ereliams žuvininkams (kūno aukštis 50–66 cm), tačiau jo sparnų mostas dėl pakitusių pirštikaulių buvo bent du kartus didesnis ir galėjo siekti net 3 metrus (erelio žuvininko – iki 1,66 m).

Atsižvelgiant į baltų mitologijos šaltinius, manytina, kad atrastas pterozauras gali būti siejamas su pagoniškojo panteono dieviška būtybe – aitvaru. Mitologijoje tai atmosferos, vandens, ypač debesų, saugotojas, turintis ryšį su žeme ir jos turtais. Deja, šiuo metu trūksta tai patvirtinančių duomenų, o išsamūs tarpdisciplininiai šio unikalaus radinio tyrimai bus tęsiami ir ateityje.

Jei Jūs patikėjote šia naujiena, sveikiname – Jus aplankė Balandžio 1-oji! Linksmos dienos visiems pokštininkams!

Susiję įrašai

Daugiau straipsnių

Simonas Čechavičius. Baroko meistras Pidhirciuose

20250612

Valdovų rūmų muziejus pristato vieną žymiausių Abiejų Tautų Respublikos Baroko epochos dailininkų – Simoną Čechavičių (Szymon Czechowicz, 1689–1775). Lenkijoje gimęs, Italijoje tapybos mokęsis S. Čechavičius išgarsėjo kaip religinės dailės kūrėjas, buvo kviečiamas tapyti Lenkijoje, Lietuvoje, dabartinės Ukrainos, Baltarusios miestuose, kurie anuomet priklausė Abiejų Tautų Respublikai. Išlikusias meistro drobes šiandien kiekviena valstybė saugo kaip savo dailės aukso fondą.

Plačiau

Parodoje – ir trapaus gobeleno restauravimo paslaptys

20250530

Valdovų rūmų muziejus birželio 1 ir 2 dienomis nedirbs, tačiau jau nuo birželio 3-iosios atveria duris vasaros sezonui – dirbs ilgiau ir parengęs staigmenų lauks lankytojų. Nuolatinėje ekspozicijoje visuomenei bus pristatyta naujausia muziejaus sėkmės istorija – restauruotas, kaip manoma, XVIII a. viduryje Obiusono karališkojoje manufaktūroje, Prancūzijoje, sukurtas gobelenas „Sabinių pagrobimas“. Šis nuostabaus grožio kūrinys buvo ilgai restauruotas ir jo restauravimo istorija tapo svarbia ekspozicijos dalimi. O Valdovų rūmų muziejaus lankytojams nuo šiol suteikiama galimybė iš arti pažinti gobeleno istoriją, jo restauravimo etapus ir restauratoriaus profesijos subtilybes.

Plačiau

Valdovų rūmų muziejaus programa „Europos ženklai Lietuvoje: Barokas“

20250526

Nuo balandžio 18 d. iki rugsėjo 27 d. visoje Lietuvoje vyks gausybė renginių: koncertai, paskaitos, ekskursijos, parodos, virtualios iniciatyvos ir gyvi susitikimai. Kaip ir praėjusiais metais, daugybe įdomių paskaitų, renginių skirtingose Lietuvos vietose lankytojus džiugins Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų mokslininkai.

Plačiau

Publikuota: 2018-04-01 09:08 Atnaujinta: 2018-04-03 09:48
smart foreash ccms6
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti lankytojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo ir slapukų politika