Balandžio 1-osios pokštas: Valdovų rūmų teritorijoje rasta iki šiol pasaulyje nežinoma pterozaurų būrio rūšis

Valdovų rūmų muziejuje rasti pterozauro palaikai (P. Blaževičiaus nuotr.)

Dvejus metus (2015–2017) vyko intensyvus tarpinstitucinis bendradarbiavimas tarp Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų archeologų ir Vilniaus universiteto paleontologų – buvo nustatyta, kad tyrinėjant Vilniaus Žemutinę pilį XIII a. pabaiga datuojamame kultūriniame sluoksnyje 2014 m. rasta iki šiol pasaulyje nežinoma pterozaurų būrio rūšis.

„Tai nėra pirmas dinozauras, rastas Lietuvoje. Prieš keletą metų Šaltiškių molio karjere, Akmenės rajone, buvo rastas fitozauras, išoriniais požymiais primenantis krokodilą. Mūsų naujai atrastas pterozauras, kurių pasaulyje žinoma daugiau nei 120 skirtingų rūšių, gavo Anhanguera Vilnensis vardą, tai yra pirmasis skraidantis roplys. Pterozaurai atsirado triaso laikotarpiu, buvo manoma, kad visi jie išnyko kreidos periodo pabaigoje“, – teigia Valdovų rūmų muziejaus archeologas dr. Povilas Blaževičius.

Remiantis beveik visiškai mokslininkų surinktu skeletu, galima teigti, kad evoliucionavę (prisitaikę prie pakitusio klimato ir sumažėję) kai kurie pterozaurai sugebėjo išlikti atskirose ekosistemose. Lietuvoje iki krikšto gyvavusios pagonių religijos atstovai rūpestingai saugojo gamtą, o ypač šventvietes – girias, versmes, pelkynus ir kt. Įvertinus tai, kad Anhanguera Vilnensis maitinosi išskirtinai žuvimis, galima spėti, kad jo buveinės ir buvo miško masyvų apsupti gėlavandeniai telkiniai. Savo kūno dydžiu Anhanguera Vilnensis artimiausias šiandien Lietuvoje gyvenantiems ereliams žuvininkams (kūno aukštis 50–66 cm), tačiau jo sparnų mostas dėl pakitusių pirštikaulių buvo bent du kartus didesnis ir galėjo siekti net 3 metrus (erelio žuvininko – iki 1,66 m).

Atsižvelgiant į baltų mitologijos šaltinius, manytina, kad atrastas pterozauras gali būti siejamas su pagoniškojo panteono dieviška būtybe – aitvaru. Mitologijoje tai atmosferos, vandens, ypač debesų, saugotojas, turintis ryšį su žeme ir jos turtais. Deja, šiuo metu trūksta tai patvirtinančių duomenų, o išsamūs tarpdisciplininiai šio unikalaus radinio tyrimai bus tęsiami ir ateityje.

Jei Jūs patikėjote šia naujiena, sveikiname – Jus aplankė Balandžio 1-oji! Linksmos dienos visiems pokštininkams!

Susiję įrašai

Daugiau straipsnių

Šokis, kuriame susitinka istorija, energija ir laisvė

Šokis, kuriame susitinka istorija, energija ir laisvė

20260410

2026 m. balandžio 18 d. lankytojai kviečiami šokti, kalbėti apie šokį ir juo gėrėtis – Valdovų rūmų muziejuje vyks Istorinio šokio diena. Kiekvieną pavasarį muziejus dovanoja nemokamą Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikų šokio dieną.
 
Gražiausios moterys ir įtakingiausi vyrai Renesanso ir Baroko laikais rūmuose demonstruodavo naujausius šokių žingsnelius, puošdavosi madingiausiais, naujausiais audiniais, o papuošalų spindesys ir aksesuarų puošnumas atspindėjo didikų statusą.
 
Pasak Valdovų rūmų muziejaus generalinio direktoriaus dr. Vydo Dolinsko, „tradicinė Istorinio šokio diena primena, kad šokis buvo itin svarbus: jis jungė diplomatinį protokolą, dvariškas pramogas ir tapo ryškiu europinės kultūros ženklu Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rezidencijoje“. Tądien į Valdovų rūmų muziejų atvykę ir muziejaus lankytojo bilietą įsigiję žmonės visą dieną galės dalyvauti istoriniam šokiui skirtuose renginiuose, taip pat šokio pamokose.
 

Plačiau

Kunigaikščių kilmės istorijos gobelenų raštuose

Kunigaikščių kilmės istorijos gobelenų raštuose

20260403

Gobelenai savo klestėjimo laikais (XV a. pabaigoje – XVI a.) buvo itin populiari ir geidžiama prekė nuo Skandinavijos iki Apeninų pusiasalio. Valdovų rūmų muziejaus parodoje „Verdiūros su Vyčiu. Kunigaikščių Višnioveckių ir Sanguškų gobelenai iš Vavelio“ pristatomi herbiniai gobelenai Lietuvos ir Lenkijos valstybėse buvo vertinami jau nuo Žygimanto Senojo laikų. 

Plačiau

Valdovų rūmų muziejus Valensijoje: pristatymas, kuris virsta partnerystėmis

Valdovų rūmų muziejus Valensijoje: pristatymas, kuris virsta partnerystėmis

20260401

Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų specialistai šiomis dienomis vieši Valensijoje (Ispanija), kur Nacionaliniame González Martí keramikos ir dekoratyvinių menų muziejuje (Museo Nacional de Cerámica y Artes Suntuarias „González Marti“) pristato Lietuvos istoriją, muziejaus veiklą ir aptaria būsimo bendradarbiavimo galimybes. Vizito ašimi tapo specialus seminaras, skirtas Vilniaus rezidencijos – Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų – istorijai, archeologiniams tyrimams ir muziejaus kolekcijoms. 

Plačiau

Publikuota: 2018-04-01 09:08 Atnaujinta: 2018-04-03 09:48
smart foreash ccms6
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti lankytojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo ir slapukų politika