Balandžio 1-osios pokštas: Valdovų rūmų teritorijoje rasta iki šiol pasaulyje nežinoma pterozaurų būrio rūšis

Valdovų rūmų muziejuje rasti pterozauro palaikai (P. Blaževičiaus nuotr.)

Dvejus metus (2015–2017) vyko intensyvus tarpinstitucinis bendradarbiavimas tarp Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų archeologų ir Vilniaus universiteto paleontologų – buvo nustatyta, kad tyrinėjant Vilniaus Žemutinę pilį XIII a. pabaiga datuojamame kultūriniame sluoksnyje 2014 m. rasta iki šiol pasaulyje nežinoma pterozaurų būrio rūšis.

„Tai nėra pirmas dinozauras, rastas Lietuvoje. Prieš keletą metų Šaltiškių molio karjere, Akmenės rajone, buvo rastas fitozauras, išoriniais požymiais primenantis krokodilą. Mūsų naujai atrastas pterozauras, kurių pasaulyje žinoma daugiau nei 120 skirtingų rūšių, gavo Anhanguera Vilnensis vardą, tai yra pirmasis skraidantis roplys. Pterozaurai atsirado triaso laikotarpiu, buvo manoma, kad visi jie išnyko kreidos periodo pabaigoje“, – teigia Valdovų rūmų muziejaus archeologas dr. Povilas Blaževičius.

Remiantis beveik visiškai mokslininkų surinktu skeletu, galima teigti, kad evoliucionavę (prisitaikę prie pakitusio klimato ir sumažėję) kai kurie pterozaurai sugebėjo išlikti atskirose ekosistemose. Lietuvoje iki krikšto gyvavusios pagonių religijos atstovai rūpestingai saugojo gamtą, o ypač šventvietes – girias, versmes, pelkynus ir kt. Įvertinus tai, kad Anhanguera Vilnensis maitinosi išskirtinai žuvimis, galima spėti, kad jo buveinės ir buvo miško masyvų apsupti gėlavandeniai telkiniai. Savo kūno dydžiu Anhanguera Vilnensis artimiausias šiandien Lietuvoje gyvenantiems ereliams žuvininkams (kūno aukštis 50–66 cm), tačiau jo sparnų mostas dėl pakitusių pirštikaulių buvo bent du kartus didesnis ir galėjo siekti net 3 metrus (erelio žuvininko – iki 1,66 m).

Atsižvelgiant į baltų mitologijos šaltinius, manytina, kad atrastas pterozauras gali būti siejamas su pagoniškojo panteono dieviška būtybe – aitvaru. Mitologijoje tai atmosferos, vandens, ypač debesų, saugotojas, turintis ryšį su žeme ir jos turtais. Deja, šiuo metu trūksta tai patvirtinančių duomenų, o išsamūs tarpdisciplininiai šio unikalaus radinio tyrimai bus tęsiami ir ateityje.

Jei Jūs patikėjote šia naujiena, sveikiname – Jus aplankė Balandžio 1-oji! Linksmos dienos visiems pokštininkams!

Susiję įrašai

Daugiau straipsnių

Netekome Lietuvos architektūros, Vilniaus katedros ir Valdovų rūmų tyrinėtojo, inžinieriaus ir architekto restauratoriaus, paminklosaugininko dr. Kazio Napaleono Kitkausko (1931–2026)

Netekome Lietuvos architektūros, Vilniaus katedros ir Valdovų rūmų tyrinėtojo, inžinieriaus ir architekto restauratoriaus, paminklosaugininko dr. Kazio Napaleono Kitkausko (1931–2026)

20261117

Eidamas 96 gyvenimo metus, į Viešpaties namus iškeliavo žymus Lietuvos architektūros istorijos, Vilniaus katedros ir Valdovų rūmų tyrinėtojas, inžinierius ir paminklosaugininkas, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas dr. Kazys Napaleonas Kitkauskas (1931–2026). Lapkričio 18 d. 17.30 val. Šv. Mišias už K. N. Kitkauską Vilniaus katedroje aukos vyskupas Arūnas Poniškaitis.

 

Plačiau

Valdovų rūmuose susitiko jaunieji istorijos žinovai

Valdovų rūmuose susitiko jaunieji istorijos žinovai

20261116

Lapkričio 12 d. Valdovų rūmų muziejus pakvietė Lietuvos moksleivius į išskirtinę istorinę kelionę – nacionalinį 9–10 klasių mokinių konkursą „Kelionė laiku: praeitis priklauso ateičiai“. 

 

 

Plačiau

Publikuota: 2018-04-01 09:08 Atnaujinta: 2018-04-03 09:48
smart foreash ccms6
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti lankytojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo ir slapukų politika