Valdovų rūmų muziejus, ruošdamasis antrosios dalies atidarymui šių metų liepos mėnesį, baigia istorinių reprezentacinių interjerų dekoravimo darbus. Nuo šiol čia apsilankę lankytojai nebeatpažins buvusių erdvių, o, matydami ryškiaspalves menių sienas bei tipiška polichromine ornamentika ir analogiškais paauksuotais ornamentais išpuoštas lubas, pasijus tarsi persikėlę į užburiantį Gotikos, Renesanso ir Baroko epochų pasaulį.
„Įgyvendinant Valdovų rūmų menių dekoravimo programą, vadovautasi rašytinių šaltinių, archeologinių radinių, Lietuvoje ir užsienyje išlikusių autentiškų atskiroms epochoms būdingų istorinių interjerų pavyzdžiais, mokslinių tyrimų informacija. Siekta atkurti tokį istorinio reprezentacinio interjero dekorą, kokį čia kūrė, o tiksliau galėjo sukurti įvairiais laikotarpiais Valdovų rūmuose dirbę žymūs vietiniai, taip pat Italijos, Lenkijos, Vengrijos, Vokietijos ir kitų Vidurio Europos kraštų meistrai ir menininkai“, – teigia Valdovų rūmų muziejaus direktorius dr. Vydas Dolinskas, pabrėždamas, kad dekoruotose menėse yra ir kitų pokyčių – modifikuota ir papildyta ekspozicija, patobulinta eksponatų apšvietimo sistema.
Visų dekoruotų istorinių reprezentacinių interjerų menių dekoravimo klausimus svarstė ir sprendė speciali Istorinio reprezentacinio interjero dekoro komisija, į kurią yra pakviesti Vilniaus dailės akademijos, Lietuvos istorijos instituto, Lietuvos dailės muziejaus ir kitų mokslo bei paveldo institucijų specialistai. Kai kuriais dekoro klausimais taip pat buvo konsultuojamasi su dailės ir istorijos tyrinėtojais iš Italijos, Vokietijos, Lenkijos ir JAV.
Valdovų rūmų muziejaus lankytojai nustebs, vos tik įžengę į atnaujintą Rūmų istorinių reprezentacinių interjerų ekspoziciją. Visų salių sienos nudažytos skirtingomis atitinkamai epochai būdingomis spalvomis. Interjerų ekspozicijos pradžioje esančiose gotikinėse menėse heraldinėmis spalvomis ir auksu dekoruoti skliautų raktiniai akmenys bei iškilios nerviūros. Kuriant šių menių dekoro koncepciją, pirmiausia buvo remiamasi archeloginiais tyrimais bei Lietuvoje išlikusiais analogiškais sprendimais, specialistus taip pat konsultavo Vytauto Didžiojo universiteto garbės daktaras, ilgametis Lietuvos heraldikos komisijos pirmininkas, Lietuvos istorijos instituto vyriausiasis mokslo darbuotojas, Valdovų rūmų atkūrimo ir paskirties klausimų komisijos bei Valdovų rūmų muziejaus tarybos narys, istorikas ir heraldikas doc. dr. dr. h. c. Edmundas Rimša. Šių erdvių dekoro įgyvendinimą, kaip ir daugelį kitų atkurtų elementų šiose menėse, parėmė Reginos Narušienės vadovaujamas Valdovų rūmų paramos komitetas JAV bei Lietuvos bajorų karališkoji sąjunga.
Kita dekoruota antro aukšto erdvė – Renesansinė audiencijų menė, arba Žemutinė reprezentacinė salė. Šios menės lubos buvo papuoštos įspūdinga polichromine ornamentika ir kelių formų puošniomis centrinėmis rozetėmis, jų paviršius subtiliai dengtas auksu. Šios rozetės modeliai bei ornamentikos formos ir spalviniai sprendimai buvo sukurti pagal per Valdovų rūmų tyrimus rastų renesansinių koklių ornamentiką ir spalvinę gamą, Italijos ir Vidurio Europos išlikusių rezidencijų autentiškus rozečių pavyzdžius, savo forma jie atspindi ir Krokuvos Vavelio karališkosios pilies Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Žygimanto Senojo valdymo laikotarpiu sukurtų kesoninių lubų rozetes. Šios menės sienų spalva derinta su pagal archeologinius radinius atkurtomis grazūruotomis grindimis, joms parinkta Renesanso epochai būdinga auksinė geltona spalva. Šios renesansinės menės dekoras iš esmės visiškai baigtas. Čia galima pasijusti tarsi senojoje rūmų Sosto salėje. Kitose antro ir trečio aukšto menėse Renesanso ir ankstyvojo Baroko epochoms būdingomis spalvomis (raudonais, geltonais, žaliais, mėlynais atspalviais) padengtos buvusios baltos sienos, padėjusios subtiliau išryškinti kai kuriuos eksponatus. Dalis šių salių dekoro darbų (pvz., lubų polichromavimas, frizų tapyba, rozetės) palikti ateičiai. Taip pat toliau restauruojami ir ateityje ekspozicijas papildys kai kurie vertingi eksponatai (pvz., herbinis Žygimanto Augusto gobelenas).
Kiek anksčiau Valdovų rūmuose baigti ir kitų menių dekoro darbai. Radikaliai pasikeitė Didžioji renesansinė menė. Jos lubos buvo polichromuotos ir papuoštos kelių rūšių puošniomis drožtomis, dirbtiniu auksu dengtomis rozetėmis, o sienos – Renesanso epochai būdinga raudono atspalvio spalva.
Kitos dvi savo išvaizdą visiškai pakeitusios atkurto istorinio reprezentacinio interjero ekspozicijos erdvės – tai Barokinė audiencijų menė (Sosto salė) ir greta esantis Barokinis prancūziškasis audiencijų kabinetas. Jų sienos išdažytos ankstyvojo Baroko epochai būdingomis karališkomis spalvomis (raudona ir mėlyna), o Barokinė audiencijų menė (Sosto salė) dar buvo papuošta ir itin įspūdingu lubų dekoru. Tai tikru auksu dengti plafoninių lubų rėmai ir palubės frizas. Sijų paviršiai polichromuoti tamsesniais raudonais atspalviais, išryškinant auksuotas detales. Toks dekoro sprendimas pasirinktas pagal vieną artimiausių analogiškų ir istoriškai pagrįstų ankstyvojo baroko lubų pavyzdžių, išlikusių Krokuvos vyskupų rūmuose Kelcuose (Lenkija).
Ateityje Barokinės audiencijų menės (Sosto salės) lubų lauks dar vienas, greičiausiai pats sunkiausias, dekoro etapas. Tai plafono laukų tapybinės kompozicijos sukūrimas, jos tematika ir atlikimo stilistikos galimybės bus svarstomos atskirai. Pradinė informacija ir ikonografinė medžiaga jau yra sukaupta.
Visi minėtų Valdovų rūmų menių (išskyrus gotikines) dekoro darbai buvo numatyti Valdovų rūmų atkūrimo projekte ir finansuoti iš šiam tikslui skirtų statybos darbų sąmatos lėšų. Kitų istorinių reprezentacinių interjerų dekoravimo darbus vėliau planuojama vykdyti palaipsniui, ieškant projektinio finansavimo ir rėmėjų.
Remiantis istoriniais šaltiniais, įvairiais laikotarpiais Vilniaus Žemutinės pilies Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų statybos ir dekoro darbus prižiūrėjo žymūs italų architektai, skulptoriai, akmentašiai, tapytojai ir kiti menininkai. Renesanso laikotarpiu tai buvo architektai ir skulptoriai Baltramiejus Berečis (Bartolomeo Berrecci) bei Džovanis Činis (Giovanni Cini), taip pat iš Lenkijos atvykęs medžio darbų meistras Martynas bei iš Vengrijos atkeliavęs skulptorius Donatas, vokiečių kilmės tapytojai Erhartas Šveigeris (Erhard Sweiger) ir Antonas Vydė (Wiede), italų dailininkas Džovanis da Montė (Giovanni da Monte). Vazų laikais statybos ir dekoravimo darbams vadovavo architektai broliai Kostantė (Costante) ir Jakopas (Jacopo) Tenkalos (Tencalla). Prieš atvykdami į Lietuvą ir Lenkiją, jie dirbo prie Vatikano Šv. Petro bazilikos statybų.
Iš rašytinių šaltinių taip pat yra žinoma, kas Vazų laikais Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų Vilniuje reprezentaciniuose ir privačiuose apartamentuose drožinėjo plafoninių lubų rėmus ir kas sukūrė bent jau dalį plafonų laukuose buvusių paveikslų. Gali būti, kad pagal garsaus italų architekto Džovanio Batistos Gislenio (Giovanni Battista Ghisleni) eskizus rėmus kūrė medžio drožėjas Gabrielius Lorencas (Gabriel Lorenz), o drobes tapė dailininkas Kristijonas Melichas (Christian Melich arba Maulech). Gaila, tačiau šių meistrų kūrinių beveik neliko, todėl nėra galimybių artimiau susipažinti su jų kūrybos maniera.
Taigi, maloniai kviečiame nuo šio penktadienio, kovo 23 d., lankytis neatpažįstamai pasikeitusiose Valdovų rūmų istorinių interjerų menėse – nusikelti į vėlyvosios Gotikos, Renesanso ar ankstyvojo Baroko epochas, taip pat pasinaudoti individualiu audiogidu, pagilinti Lietuvos istorijos žinias kompiuteriniuose terminaluose, užsidėjus specialius akinius stebėti 3D virtualios realybės rekonstrukciją, leidžiančią vizualiai pažinti Valdovų rūmų raidą.