Ilgamečiam Valdovų rūmų tyrinėtojui įteiktas valstybinis apdovanojimas

2018 m. vasario 15 d. Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė valstybės atkūrimo 100-mečio proga už nuopelnus Lietuvai ir mūsų šalies vardo garsinimą pasaulyje valstybinius apdovanojimus įteikė 100 Lietuvos ir užsienio valstybių piliečių, tarp jų ir vienam žinomiausių Lietuvos architektūros tyrinėtojų, istorikui, architektūrinio paveldo objektų restauravimo ir atkūrimo specialistui, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatui, paminklosaugininkui dr. Kaziui Napaleonui Kitkauskui. Jis apdovanotas ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro didžiuoju kryžiumi.

„Mūsų šalis skaičiuoja tūkstančius metų savo istorijos, tačiau būtent šiandieninė Lietuva yra girdima, matoma, gerbiama ir kaip niekada turi daug draugų. Ir tai įrodė savo darbais mūsų partneriai ir draugai, kai iškilo grėsmė išorėje, kad mes esame ne vieni. Didžiuojuosi, kad Lietuva būtent tokia, kad Lietuva gali pasitikėti savo ateitimi, savo žmonėmis, nes jūs ir esate visa Lietuva“, – sakė Prezidentė.

Vienas žymiausių bei kompetentingiausių lietuvių architektų restauratorių dr. K. N. Kitkauskas įvertintas už ilgametę ir rezultatyvią mokslinę, muziejinę, paveldosauginę bei visuomeninę veiklą vadovaujant Kristijono Donelaičio draugijai, Tautos fondo atstovybei Lietuvoje bei Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų atkūrimo projektui, taip pat už reikšmingus Vilniaus arkikatedros tyrinėjimus bei lobyno atradimą.

Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro didžiuoju kryžiumi šiemet taip pat apdovanotas Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras, Europos Sąjungos Teisingumo Teismo teisėjas ir buvęs Konstitucinio Teismo teisėjas Egidijus Jarašiūnas.

Nepriklausomos Lietuvos laikotarpiu ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro didžiuoju kryžiumi iš viso apdovanota 112 asmenų, tarp jų – aktoriai Regimantas Adomaitis, Donatas Banionis, Vaiva Vida Mainelytė, Vytautas Paukštė, penkiakovininkai Laura Asadauskaitė-Zadneprovskienė ir Andrejus Zadneprovskis, parolimpinis čempionas Mindaugas Bilius, rašytojai ir vertėjai Grigorijus Jakovas Kanovičius bei Tomas Andrius Venclova, plaukikė Rūta Meilutytė, kompozitorius Rodionas Ščedrinas, dirigentas Gintaras Rinkevičius ir kiti.

Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro didysis kryžius pagal svarbą yra penktas Lietuvos valstybės apdovanojimas, Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu skiriamas valstybei nusipelniusiems asmenims, pasižymėjusiems uoliu ir sąžiningu darbu valstybinėje tarnyboje arba visuomeninėje veikloje. Kandidatus apdovanoti šiuo ordinu teikia Vyriausybė.

Tai ne pirmasis ilgamečio Valdovų rūmų tyrinėtojo ir atkūrimo mokslinio projekto vadovo dr. K. N. Kitkausko apdovanojimas, atspindintis jo itin reikšmingą įnašą į Lietuvos istorijos ir architektūros tyrinėjimus, svarbių paveldo objektų išsaugojimą, taip pat atskleidžiantis aktyvią ir įvairiopą kultūrinę veiklą, visuomenei pristatant Lietuvos materialiosios kultūros paveldo tyrimų žinias. Humanitarinių mokslų daktaras K. N. Kitkauskas yra Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino trečiojo ir ketvirtojo laipsnių ordinų kavalierius, už išskirtinius nuopelnus puoselėjant Lietuvos sostinės kultūrą ir istorijos paveldą apdovanotas ir Žygimanto Augusto medaliu.

Per daugiau nei keturis dešimtmečius aktyvios mokslinės veiklos dr. K. N. Kitkauskas paskelbė daugiau nei 300 mokslinių bei informacinių publikacijų. Jis dirbo architekto restauratoriaus darbą Vilniaus mokslinėje restauracinėje gamybinėje dirbtuvėje (1960−1969), Paminklų restauravimo institute (1969−1992), Pilių tyrimo centre „Lietuvos pilys“ (nuo 1993). Profesinę ir mokslinę veiklą dr. K. N. Kitkauskas visų pirma susiejo su Vilniaus arkikatedros bazilikos ir kitų Vilniaus Žemutinės pilies kultūros paveldo objektų tyrimais. Nuo 1968 m. jis beveik du dešimtmečius vadovavo Vilniaus arkikatedros bazilikos tyrimams, rengė jos remonto ir priežiūros projektus, kartu su kolegomis kultūrininkais surado ir padėjo išsaugoti jos lobyną – vieną iš vertingiausių Lietuvos meno kolekcijų. Taip pat dr. K. N. Kitkauskas dalyvavo rengiant Valdovų rūmų atkūrimo projektą ir nuo 1987 m. vadovavo Vilniaus Žemutinės pilies Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmuose išlikusio autento architektūriniams tyrimams, parengė moksliškai pagrįstus ir išsamius šios rezidencijos atkūrimo retrospektyvinius brėžinius. Dr. K. N. Kitkauskas ir jo vadovaujama architektų grupė kartu su kitais Valdovų rūmų teritoriją ir šios rezidencijos istoriją tyrinėjusiais specialistais sukaupė neįkainojamą nacionalinės reikšmės radinių kolekciją ir kompleksinę informaciją, kuri ateityje leis perrašyti arba gerokai pakoreguoti Lietuvos kultūros, architektūros ir dailės raidos sampratą, chronologiją.

Dr. K. N. Kitkauskas taip pat yra ir daugelio kitų nacionalinės reikšmės Lietuvos kultūros paveldo objektų tyrimo, restauravimo, regeneravimo arba atkūrimo autorius. Jis dalyvavo restauruojant Vilniaus Žemutinės pilies Naujojo arsenalo rūmus, prisidėjo prie Vilniaus universiteto bibliotekos knygų saugyklos statybos Šv. Jonų gatvėje, yra Biržų pilies tilto, Bijotų malūno atstatymo projekto autorius, vadovavo Kristijono Donelaičio memorialo Tolminkiemyje ir Lazdynėliuose (Karaliaučiaus sritis, Rusija) tvarkymo darbams.

Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos (Roberto Dačkaus) nuotr.

Susiję įrašai

Daugiau straipsnių

Pasaulinę meno dieną Valdovų rūmų muziejus pasipuošė Ukrainos vėliava. Palaikymo akcija – karo sąlygomis dirbantiems muziejininkams

20240415

Pasaulinę meno dieną Valdovų rūmų muziejaus fasadą papuošė Ukrainos vėliava – taip muziejus skelbia palaikantis maskolių sukurstyto grobikiško karo siaubiamos Ukrainos muziejininkus ir menininkus, šalį, kurioje šiandien nuo žvėriškų naikinimo atakų slepiami visos Europos kultūros paveldo turtai ir su Lietuvos Didžiąja Kunigaikštyste susiję artefaktai.

Plačiau

Istorinio šokio dieną po Valdovų rūmus – galjardos ritmu

20240411

Šių dienų medicina žodžiu „chorėja“ įvardija staigius, nevalingus, betikslius judesius, atsirandančius dėl centrinės nervų sistemos pažeidimo. Tačiau XIV–XVII a. chorėja buvo populiarus Europos šokis. Sakoma, kad šis šokis (gr. choreia – „ratelis“, „šokis“) nebuvo toks nekaltas, kaip atrodo iš pradžių. Rašytiniuose šaltiniuose nuo Viduramžių minima, kaip grupė žmonių (kartais tūkstančiai vienu metu) imdavo šokti ir judėdavo tol, kol apalpdavo nuo išsekimo, o kartais net mirdavo. Šokantys žmonės atrodė nesąmoningi ir savęs nekontroliuojantys. Minias įtraukiantis socialinis reiškinys vadintas epidemine chorėja, choreomanija arba tiesiog šokio maru.

Plačiau

Publikuota: 2018-02-19 14:02
smart foreash ccms6
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti lankytojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo ir slapukų politika