Ilgamečiam Valdovų rūmų tyrinėtojui įteiktas valstybinis apdovanojimas

2018 m. vasario 15 d. Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė valstybės atkūrimo 100-mečio proga už nuopelnus Lietuvai ir mūsų šalies vardo garsinimą pasaulyje valstybinius apdovanojimus įteikė 100 Lietuvos ir užsienio valstybių piliečių, tarp jų ir vienam žinomiausių Lietuvos architektūros tyrinėtojų, istorikui, architektūrinio paveldo objektų restauravimo ir atkūrimo specialistui, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatui, paminklosaugininkui dr. Kaziui Napaleonui Kitkauskui. Jis apdovanotas ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro didžiuoju kryžiumi.

„Mūsų šalis skaičiuoja tūkstančius metų savo istorijos, tačiau būtent šiandieninė Lietuva yra girdima, matoma, gerbiama ir kaip niekada turi daug draugų. Ir tai įrodė savo darbais mūsų partneriai ir draugai, kai iškilo grėsmė išorėje, kad mes esame ne vieni. Didžiuojuosi, kad Lietuva būtent tokia, kad Lietuva gali pasitikėti savo ateitimi, savo žmonėmis, nes jūs ir esate visa Lietuva“, – sakė Prezidentė.

Vienas žymiausių bei kompetentingiausių lietuvių architektų restauratorių dr. K. N. Kitkauskas įvertintas už ilgametę ir rezultatyvią mokslinę, muziejinę, paveldosauginę bei visuomeninę veiklą vadovaujant Kristijono Donelaičio draugijai, Tautos fondo atstovybei Lietuvoje bei Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų atkūrimo projektui, taip pat už reikšmingus Vilniaus arkikatedros tyrinėjimus bei lobyno atradimą.

Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro didžiuoju kryžiumi šiemet taip pat apdovanotas Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras, Europos Sąjungos Teisingumo Teismo teisėjas ir buvęs Konstitucinio Teismo teisėjas Egidijus Jarašiūnas.

Nepriklausomos Lietuvos laikotarpiu ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro didžiuoju kryžiumi iš viso apdovanota 112 asmenų, tarp jų – aktoriai Regimantas Adomaitis, Donatas Banionis, Vaiva Vida Mainelytė, Vytautas Paukštė, penkiakovininkai Laura Asadauskaitė-Zadneprovskienė ir Andrejus Zadneprovskis, parolimpinis čempionas Mindaugas Bilius, rašytojai ir vertėjai Grigorijus Jakovas Kanovičius bei Tomas Andrius Venclova, plaukikė Rūta Meilutytė, kompozitorius Rodionas Ščedrinas, dirigentas Gintaras Rinkevičius ir kiti.

Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro didysis kryžius pagal svarbą yra penktas Lietuvos valstybės apdovanojimas, Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu skiriamas valstybei nusipelniusiems asmenims, pasižymėjusiems uoliu ir sąžiningu darbu valstybinėje tarnyboje arba visuomeninėje veikloje. Kandidatus apdovanoti šiuo ordinu teikia Vyriausybė.

Tai ne pirmasis ilgamečio Valdovų rūmų tyrinėtojo ir atkūrimo mokslinio projekto vadovo dr. K. N. Kitkausko apdovanojimas, atspindintis jo itin reikšmingą įnašą į Lietuvos istorijos ir architektūros tyrinėjimus, svarbių paveldo objektų išsaugojimą, taip pat atskleidžiantis aktyvią ir įvairiopą kultūrinę veiklą, visuomenei pristatant Lietuvos materialiosios kultūros paveldo tyrimų žinias. Humanitarinių mokslų daktaras K. N. Kitkauskas yra Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino trečiojo ir ketvirtojo laipsnių ordinų kavalierius, už išskirtinius nuopelnus puoselėjant Lietuvos sostinės kultūrą ir istorijos paveldą apdovanotas ir Žygimanto Augusto medaliu.

Per daugiau nei keturis dešimtmečius aktyvios mokslinės veiklos dr. K. N. Kitkauskas paskelbė daugiau nei 300 mokslinių bei informacinių publikacijų. Jis dirbo architekto restauratoriaus darbą Vilniaus mokslinėje restauracinėje gamybinėje dirbtuvėje (1960−1969), Paminklų restauravimo institute (1969−1992), Pilių tyrimo centre „Lietuvos pilys“ (nuo 1993). Profesinę ir mokslinę veiklą dr. K. N. Kitkauskas visų pirma susiejo su Vilniaus arkikatedros bazilikos ir kitų Vilniaus Žemutinės pilies kultūros paveldo objektų tyrimais. Nuo 1968 m. jis beveik du dešimtmečius vadovavo Vilniaus arkikatedros bazilikos tyrimams, rengė jos remonto ir priežiūros projektus, kartu su kolegomis kultūrininkais surado ir padėjo išsaugoti jos lobyną – vieną iš vertingiausių Lietuvos meno kolekcijų. Taip pat dr. K. N. Kitkauskas dalyvavo rengiant Valdovų rūmų atkūrimo projektą ir nuo 1987 m. vadovavo Vilniaus Žemutinės pilies Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmuose išlikusio autento architektūriniams tyrimams, parengė moksliškai pagrįstus ir išsamius šios rezidencijos atkūrimo retrospektyvinius brėžinius. Dr. K. N. Kitkauskas ir jo vadovaujama architektų grupė kartu su kitais Valdovų rūmų teritoriją ir šios rezidencijos istoriją tyrinėjusiais specialistais sukaupė neįkainojamą nacionalinės reikšmės radinių kolekciją ir kompleksinę informaciją, kuri ateityje leis perrašyti arba gerokai pakoreguoti Lietuvos kultūros, architektūros ir dailės raidos sampratą, chronologiją.

Dr. K. N. Kitkauskas taip pat yra ir daugelio kitų nacionalinės reikšmės Lietuvos kultūros paveldo objektų tyrimo, restauravimo, regeneravimo arba atkūrimo autorius. Jis dalyvavo restauruojant Vilniaus Žemutinės pilies Naujojo arsenalo rūmus, prisidėjo prie Vilniaus universiteto bibliotekos knygų saugyklos statybos Šv. Jonų gatvėje, yra Biržų pilies tilto, Bijotų malūno atstatymo projekto autorius, vadovavo Kristijono Donelaičio memorialo Tolminkiemyje ir Lazdynėliuose (Karaliaučiaus sritis, Rusija) tvarkymo darbams.

Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos (Roberto Dačkaus) nuotr.

Susiję įrašai

Daugiau straipsnių

Dr. Tomos Zarankaitės-Margienės ir kolegų archeologų knyga – „Top 30“ knygų sąraše!

20240614

15min.lt vyr. redaktoriaus pavaduotojas Audrius Ožalas parengė 30-ies geriausių negrožinės literatūros knygų sąrašą. Labai džiaugiamės, kad Valdovų rūmų muziejaus kultūros istorikė dr. Toma Zarankaitė-Margienė, kartu su kitais autoriais – dr. Giedre Piličiauskiene ir dr. Povilu Blaževičiumi, išrinkta kaip vieno geriausių leidinių autorė. Kolektyvinė monografija „Šunys Lietuvoje XIII–XVIII amžiuje“ (Vilniaus universiteto leidykla) buvo pristatyta šiais metais per knygų mugę.

Plačiau

XV–XVIII a. graviūrų parodos atidarymas – jau čia pat!

20240620

Birželio 27 d. Valdovų rūmų muziejus pristatys parodą, kurioje išvysime žymiausių pasaulio dailininkų grafikos lakštus. Martino Šongauerio (Martin Schongauer), Piterio Breigelio Vyresniojo (Peter Brueghel de Oude), Albrechto Diurerio (Albrecht Dürer), Džovanio Jakopo Karaljo (Giovanni Jacopo Caraglio), Piterio Pauliaus Rubenso (Peter Paul Rubens), Bernardo Beloto (Bernardo Bellotto) grafikos darbai, sukurti XVI–XVIII a., dėl savo trapumo ir jautrumo aplinkai retai eksponuojami parodose.

Plačiau

Pažintis su turtingas meno kolekcijas saugančia Lenkijos mokslų ir menų akademija – paskaitą skaitys akademikas hab. dr. Janas Ostrovskis

20240617

Birželio 28 d., penktadienį, 18 val. Valdovų rūmų muziejuje bus skaitoma paskaita apie išskirtinius fondus turinčią Lenkijos menų ir mokslų akademiją. Iš šių fondų į muziejų atvežta tarptautinė graviūrų paroda „Nuo pasaulio sukūrimo iki apokalipsės“ bus atidaryta paskaitos „Lenkijos mokslų ir menų akademija bei jos rinkiniai“ išvakarėse. Vieną seniausių Lenkijos mokslo institucijų ir jos kolekcijas pristatys žymus lenkų dailės istorikas, Lenkijos mokslų ir menų akademijos prezidentas, buvęs ilgametis Krokuvos Vavelio karališkosios pilies direktorius, Valdovų rūmų muziejaus tarybos garbės narys, akademikas, profesorius, habilituotas mokslų daktaras Janas Ostrovskis (Jan Ostrowski).

Plačiau

Publikuota: 2018-02-19 14:02
smart foreash ccms6
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti lankytojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo ir slapukų politika