Kanauninkui Algimantui Vincui Kajackui (1932–2015) atminti

2015 m. sausio 16 d., sulaukęs aštuoniasdešimt dvejų metų, po ilgos ligos į Viešpaties namus iškeliavo Vilkaviškio vyskupijos katedros kanauninkas, ilgametis Kauno kunigų seminarijos ir Vytauto Didžiojo universiteto Katalikų teologijos fakulteto dėstytojas, Bendrosios teologijos katedros vedėjas, docentas, bažnytinio meno istorikas ir teologijos daktaras, ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ kavalierius, aktyvus Valdovų rūmų atkūrimo rėmėjas ir dosnus muziejaus mecenatas Algimantas Vincas Kajackas (1932–2015).

Algimantas Vincas Kajackas gimė 1932 m. gruodžio 21 d. Trakėnų kaime, Kalvarijos valsčiuje, mokėsi Marijampolėje. 1956–1961 m. ir 1980–1982 m. studijavo teologiją Kauno tarpdiecezinėje kunigų seminarijoje. 1961 m. įšventintas kunigu. A. V. Kajackas kunigavo Prienų, Šakių ir Sasnavos parapijose. Greta kunigystės jį traukė ir mokslas, studijos, švietimas, kultūra bei menas. Todėl jau 1976 m. kun. A. V. Kajackas pradėjo dėstyti tuometėje Kauno tarpdiecezinėje kunigų seminarijoje, kuri buvo likusi vienintelė Lietuvos katalikų dvasininkus rengianti aukštoji mokykla, tapo jos prefektu, arba rektoriaus padėjėju.

Dauguma šiandieninių Lietuvos katalikų kunigų, katalikų bendruomenės narių bei kultūrinės visuomenės atstovų kan. dr. A. V. Kajacką prisimena kaip iškilų dvasininką, Bažnyčios ir jos meno istorijos propaguotoją, bet pirmiausia kaip talentingą pedagogą. Kelis dešimtmečius iš pradžių sovietinės okupacijos sąlygomis Kauno kunigų seminarijoje, o vėliau, atkūrus nepriklausomybę, ir Kauno Vytauto Didžiojo universitete jis vienintelis dėstė bažnytinio paveldo vertės ir reikšmės nacionalinei kultūrai suprasti svarbias disciplinas – Bažnyčios ir jos meno istoriją, liturgiją, patrologiją, išugdė kelias Lietuvos katalikų dvasininkų kartas ir padėjo pagrindus pasauliečių bažnytinės dailės istorijos studijoms.

Kan. A. V. Kajackas buvo neeilinis dvasininkas, subtilus pedagogas, kartu iškilus kultūrininkas, bažnytinės dailės specialistas, netgi restauratorius. Nepalankiais sovietinės okupacijos metais jis itin rūpinosi Lietuvos sakralinės dailės vertingiausių kūrinių išsaugojimu, organizavo daugelio bažnytinės dailės kūrinių restauravimą arba pats juos konservavo ir restauravo, taip išgelbėdamas nuo sunykimo nemažą dalį sakralinės dailės vertybių. Perduodamas klierikams Bažnyčios istorijos žinias, skiepydamas susidomėjimą ir pagarbą sakralinio meno paveldui, garbusis dvasininkas laisvalaikiu mokė jaunus seminarijos klierikus restauruoti bažnytines vertybes – paveikslus, skulptūras, pusiau slaptai bendravo ir konsultavosi su Lietuvos profesionaliais restauratoriais, dailės istorikais. Taigi, turtingo ir unikalaus Lietuvos sakralinio meno paveldo išsaugojimas ir populiarinimas yra ir nemažas kan. A. V. Kajacko, buvusio dideliu autoritetu ne tik katalikų dvasininkams, bet ir pasauliečiams dailės istorikams bei restauratoriams, indėlis į Lietuvos kultūrą.

Dirbdamas pastoracinį, pedagoginį, kultūrinį darbą kan. A. V. Kajackas visada aktyviai bendravo ir talkino pasaulietiškajai inteligentijai. Jis palaikė profesinius ryšius su iškiliais Lietuvos dailės ir architektūros istorijos specialistais, tokiais kaip prof. Algė Jankevičienė, dr. Marija Matušakaitė, dr. Laima Šinkūnaitė, dr. Irena Vaišvilaitė ir kt. Kan. A. V. Kajackas buvo vienas iš Kauno arkivyskupijos Bažnytinio paveldo komisijos steigėjų ir ilgametis aktyvus jos darbuotojas, vienas iš Kauno arkivyskupijos muziejaus iniciatorių, ilgametis Vilkaviškio vyskupijos Statybos, architektūros ir meno komisijos pirmininkas, Kunigų tarybos narys, Lietuvos dailės muziejaus surengtos Lietuvos tūkstantmečio programos parodos „Krikščionybė Lietuvos mene“ konsultantas. Kan. A. V. Kajackas savo patirtį skleidė ir Lietuvos Bažnyčios istoriją bei paveldą propagavo rengdamas ir skelbdamas straipsnius, taip pat mokslines monografijas (pvz., 1997 m. publikavo leidinį „Bažnyčia liturgijoje“, 2005 m. – knygą „Bažnytinio meno istorija“ ir kt.). Jos tapo Lietuvos aukštųjų mokyklų vadovėliais. 1987 m. kaip vienintelis mokslininkas iš Lietuvos dalyvavo prof. kun. Pauliaus Rabikausko Vatikane surengtoje tarptautinėje mokslinėje konferencijoje, skirtoje Lietuvos krikšto 600 metų jubiliejui, kur pristatė naujausius Vilniaus katedros tyrinėjimus, šios šventovės pradžią siejančius galbūt netgi su karaliaus Mindaugo laikais. Kan. A. V. Kajackas 1993 m. rūpinosi ir popiežiaus Jono Pauliaus II apaštalinės kelionės Lietuvoje ceremonialo bei liturgijos reikalais.

Kan. A. V. Kajackas visada buvo aktyvus Vilniaus Žemutinės pilies Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų atkūrimo šalininkas ir rėmėjas. Kaip dvasininkas ir kultūrininkas jis puikiai suprato šio Lietuvos tūkstantmečio programos projekto svarbą keliant Lietuvos kultūrą, šviečiant visuomenę, ugdant patriotiškumą ir pilietiškumą, stiprinant istorinę savimonę ir plėtojant krašto turizmą. Todėl Nacionaliniam muziejui Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmams kan. A. V. Kajackas dovanojo šiuos savo paties išsaugotus ir restauruotus vertingus XVII–XIX a. meno kūrinius ir istorijos reliktus – Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Jono Kazimiero Vazos, Lietuvos bajoro Anupro Prozoro portretus, Šventąją Šeimyną vaizduojantį paveikslą, dvi senas bažnytines knygas.

Kan. Algimanto Vinco Kajacko, nuoširdaus ganytojo, gero pedagogo bei subtilaus kultūrininko, ilgus dešimtmečius kruopščiai, tyliai ir nuosekliai dirbusio savo kasdienį įvairiapusį ir dvasiškai bei kultūriškai labai svarbų darbą, kurio išskirtinius rezultatus jis vengė afišuoti, nuopelnai Lietuvos Katalikų Bažnyčiai, visuomenei ir valstybei galop buvo įvertinti garbės titulais ir apdovanojimais. 1987 m. jam suteiktas Kauno kunigų seminarijos, o 1994 m. – Vytauto Didžiojo universiteto Katalikų teologijos fakulteto docento vardas. Tais pačiais 1994 m. A. V. Kajackas tapo ir gimtosios Vilkaviškio vyskupijos katedros kapitulos kanauninku. Valdovų rūmų muziejaus ir Kultūros ministerijos teikimu 2010 m. Lietuvos Respublikos Prezidentė garbųjį dvasininką apdovanojo ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro kryžiumi. Kan. dr. Algimanto Vinco Kajacko vardas įamžintas ir Valdovų rūmų muziejaus mecenatams skirtoje marmuro lentoje Rėmėjų salėje.

Į Viešpaties namus iškeliavusį jautrų dvasininką, talentingą pedagogą, subtilų kultūrininką, dosnų mecenatą kanauninką dr. Algimantą Vincą Kajacką visada prisimins Valdovų rūmų muziejaus bendruomenė, visi muziejaus lankytojai, besigėrėsiantys Jo dovanotomis meno ir istorijos vertybėmis.

Susiję įrašai

Daugiau straipsnių

M. K. Čiurlioniui skirtų metų atidarymas

20250129

2025 m. vasario 14 d. 18.00 val. Valdovų rūmuose vyks jubiliejinių 2025 metų atidarymo renginys „ČIURLIONIS OPEN“. Dviejų dalių renginyje susitiks klasikinis baletas ir šiuolaikinis šokis, simboliškai sujungdami tradiciją ir šiandieną. Programoje: „Šopeniana“ – romantinis baletas ir „Akmenėliai“ – choras ir šiuolaikinis šokis.

Plačiau

Atidaryta paroda „Atsivėrimai. Iš Lietuvos banko rinkinio“

20250213

Kartu su Nacionaliniu muziejumi Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmais ir Pinigų muziejumi parengta Lietuvos banko paroda tęsia Valdovų rūmų muziejaus tradiciją, kai lankytojai kviečiami pažinti ne tik Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kultūros istoriją bei paveldą, bet ir vėlesnio Lietuvos kelio link nepriklausomos, suverenios valstybės etapus. Šį kartą atidaryta Lietuvos banko dailės kolekcijos paroda, kurioje – dalis iš mažai pažįstamo, banko kaupiamo meno kūrinių rinkinio. Parodoje „Atsivėrimai. Iš Lietuvos banko dailės rinkinio“ pirmą kartą plačiajai visuomenei atskleidžiama dar tarpukariu pradėta kaupti, beveik 200 dailės kūrinių Lietuvos banko meno kolekcija.

Plačiau

Publikuota: 2015-01-19 08:59
smart foreash ccms6
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti lankytojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo ir slapukų politika