2012 m. liepos 4 d.–rugsėjo 28 d.
Nalšios muziejus Švenčionyse
Švenčionyse eksponuojama stendinė paroda „Kaip tai atsitiko Didžiajame mūšyje... Žalgirio atodangos“. Eksponuojami stendai atkeliavo iš Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų organizuotos tarptautinės parodos „Kaip tai atsitiko Didžiajame mūšyje... Žalgirio atodangos“, kuri buvo skirta Žalgirio pergalės 600 metų jubiliejui.
Pagrindinis parodos tikslas buvo atskleisti su šia Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos Karalystės jungtinės kariuomenės bendra pergale susijusius istorinės atminties fenomenus, pergalės ženklus ir jų fiksavimą įvairiomis formomis bei būdais nuo pat XV a. iki šių dienų, Žalgirio herojų istorinį įvaizdį istoriografinėje tradicijoje, literatūroje, dailėje.
Idėja surengti šią parodą Vilniuje kilo prieš kelerius metus, kai kartu su Vavelio karališkosios pilies – Valstybinių meno rinkinių vadovais – direktoriumi prof. Jan K. Ostrowski ir Jerzy T. Petrus – buvo svarstomos bendrų parodinių, mokslinių ir kitų muziejinių projektų galimybės. 2009 m. sėkmingai įgyvendinant Lietuvos tūkstantmečio programos parodą „Vavelis Vilniuje. Nuo Jogailaičių iki Abiejų Tautų Respublikos pabaigos“, sutarta kartu paminėti ir 600-ąsias Žalgirio pergalės metines neidentiškomis parodomis Krokuvoje ir Vilniuje. Krokuvos Vavelio karališkojoje pilyje 2010 m. liepos 15–rugsėjo 30 d. veikusi paroda „Žymiajai pergalei paminėti. Žalgirio mūšio 600-ųjų metinių proga“, kurią atidarė Lenkijos ir Lietuvos valstybių vadovai – Bronisław Komorowski ir Dalia Grybauskaitė, įkvėpė Vilniuje surengti parodą „Kaip tai atsitiko Didžiajame mūšyje... Žalgirio atodangos“. Iš Krokuvos į Vilniaus parodą atkeliavo ir bemaž 80 eksponatų, abiejose parodose bei jų kataloguose buvo panaudota daug tos pačios ikonografinės medžiagos. Tačiau Vilniaus paroda buvo gerokai papildyta ir praplėsta lietuviškomis Žalgirio atminties atodangomis, Lietuvoje saugomais istorinės pergalės ženklais – daugiau kaip 200 eksponatų.
Parodą rengė Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos muziejininkai, talkinami Vokietijos, Šveicarijos, Austrijos, Švedijos bei Čekijos mokslininkų ir kultūrininkų. Ji liudijo lietuvių, lenkų, ukrainiečių ir kitų su Žalgirio tradicija susijusių tautų bendros istorinės atminties gyvybingumą, praeities stereotipų įveikimo galimybes, nūdienos ryšių aktualumą bei ateities bendrystės vieningoje Europoje viltį.
Istorinėms kautynėms, nulėmusioms Lietuvos, Lenkijos bei viso šio Europos regiono likimą, skirta ikonografinė 31 stendų paroda atskleidžia Lietuvos ir Lenkijos sąjungos detales, supažindina su mūšio eigos schemomis, pristato Žalgirio mūšio bei jo herojų – Jogailos ir Vytauto – ikongrafiją, karo lauke paimtus pergalės trofėjus bei Žalgirio mūšio atmintį XV–XVI a. šaltiniuose.
