Publikuota 20261007
Šiandien, spalio 7 d., Baryje (Italija), Švabų pilyje (Castello Svevo) atidengiamas bareljefas, skirtas Lietuvos didžiajai kunigaikštienei ir Lenkijos karalienei, Milano, Neapolio, Bario ir Rosano kunigaikštienei Bonai Sforcai. Atminimo ženklas Lietuvos ir Italijos istoriją susiejusiai valdovei sukurtas pagal Valdovų rūmų Renesansiniame sodelyje Vilniuje esantį Bonos Sforcos bareljefą. Jo atidengimo ceremonijoje dalyvauja Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda.
1494 m. Vidževano (Italija) pilyje gimusi Bona Sforca buvo Milano kunigaikščio Džano Galeaco Sforcos ir Neapolio princesės Izabelės Aragonietės duktė. 1517 m. Šventosios Romos imperatoriaus iniciatyva Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmuose Vilniuje supiršta, o po metų Krokuvos Vavelyje ištekėjusi už Žygimanto Senojo, ji tapo Lietuvos didžiąja kunigaikštiene ir Lenkijos karaliene, o po motinos mirties paveldėjo Bario ir Rosano kunigaikštystes Pietų Italijoje.
Bona Sforca buvo išsilavinusi ir politiškai aktyvi valdovė, pasižymėjusi kaip sumani diplomatė, valstybės valdymo bei ūkio reformatorė, miestų prekybos rėmėja, Renesanso kultūros ir meno skleidėja Lietuvoje. Ji taip pat rūpinosi savo vaikų ir Jogailaičių dinastijos ateitimi – vienintelis sūnus Žygimantas Augustas dar vaikystėje buvo pakeltas į Lietuvos didžiuosius kunigaikščius ir pripažintas Lenkijos karaliaus sosto paveldėtoju. 1556 m. Bona Sforca sugrįžo į Italiją ir apsigyveno Bario pilyje, tačiau po metų buvo nunuodyta. Ji palaidota Bario Šv. Mikalojaus bazilikoje, kurios apsidėje iki šiol išliko dalis Bonai Sforcai skirto įspūdingo renesansinio monumento su klūpančios valdovės skulptūra.
Naujasis bareljefas Bario pilies kieme – tai simbolinis Lietuvos ir Italijos kultūrinio bendradarbiavimo ženklas. Marmuro ir bronzos kūrinį su auksuotais ir emaliu padengtais elementais sukūrė žinomas lietuvių skulptorius Jonas Gencevičius. Bario pilyje įrengtas bareljefas pakartoja Valdovų rūmų Renesansiniame sodelyje Vilniuje esantį Bonos Sforcos atvaizdą (jį Valdovų rūmų muziejui padovanojo Vilniaus krašto bajorų sąjunga). Skulptorius J. Gencevičius pirmavaizdžiu pasirinko graviūrą, kurioje valdovė – jauna ir graži, ką tik ištekėjusi už Žygimanto Jogailaičio, vadinamo Senuoju.
Projektas įgyvendintas Lietuvos Respublikos Prezidento Gitano Nausėdos iniciatyva, Lietuvos Respublikos ambasados Italijos Respublikoje ir Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų rūpesčiu, bendradarbiaujant su Bario Švabų pilimi – Apulijos regiono nacionalinių muziejų direkcija. Bareljefo sukūrimą iš dalies finansavo Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija. Prie sėkmingo projekto įgyvendinimo itin prisidėjo du diplomatai – Lietuvos Respublikos ambasadorė Italijoje Dalia Kreivienė ir Lietuvos garbės konsulas Italijos Apulijos regione Giuseppe Saraceni.
„Šiandien Baryje Lietuva tarsi atiduoda duoklę ir skolą Bonai Sforcai, kuri ne tik daug nusipelnė Lietuvos valstybės ir visuomenės gyvenimui, bet ir žadino lietuvių istorinę atmintį bei pasididžiavimą. Kadaise ši valdovė Vilniaus katedroje atkūrė paminklą Vytautui Didžiajam, o šiandien Lietuva prisimena, pagerbia ir skiria padėkos ženklą Baryje besiilsinčiai vienai žymiausių Lietuvos valdovių“, – sako Valdovų rūmų muziejaus direktorius dr. Vydas Dolinskas.
Ceremonijos metu bus pasirašoma ir Valdovų rūmų bei Bario Švabų pilies muziejų bendradarbiavimo sutartis, – muziejų vadovai intensyvina bendravimą tarp Lietuvos ir Italijos kultūros institucijų. Bareljefo atidengimas Baryje yra Lietuvos kultūros sezono Italijoje renginys.
