Publikuota 20260603
Valdovų rūmų muziejus pristatė vieno žymiausių pasaulio dailininkų – Karavadžo (Caravaggio) – kūrybą. Nuo birželio 3 d. muziejuje eksponuojamas Mikelandželo Merizio, geriau žinomo kaip Karavadžas (1571–1610), paveikslas „Šv. Marijos Magdalietės ekstazė“. Tai pirmas kartas, kai Lietuvoje pristatomas šio genijaus kūrinys.
Tarptautinį projektą inicijavo Italijos ambasada Lietuvoje, o jį įgyvendinti padėjo kultūros asociacija „MetaMorfosi Eventi“. Valdovų rūmų muziejui rengiant parodą talkino ir Italų kultūros institutas Vilniuje.
Parodos pristatyme Italijos ambasadorius Lietuvoje Emanuelis de Megrė (Emanuele de Maigret) pabrėžė, kad Karavadžo paveikslo atgabenimas į Vilnių yra vienas svarbiausių šiemet Italijos ambasados Lietuvoje organizuojamų kultūrinių projektų. Pasak ambasadoriaus, ši paroda yra ir Italijos atsakomasis gestas Lietuvai, šiais metais Italijoje rengiančiai Lietuvos kultūros sezoną.
Karavadžas laikomas vienu svarbiausių Europos meno istorijos kūrėjų ir Baroko dailės pradininku. Jo kūryba pakeitė tapybos kalbą ir žiūrovo santykį su menu. Ryškūs šviesos ir šešėlių kontrastai, emocionalūs personažai, žmogiškojo trapumo ir vidinių išgyvenimų atskleidimas tapo menininko vizitine kortele, padariusia didžiulę įtaką vėlesnėms Europos dailininkų kartoms.
Ne mažiau įspūdinga ir parodoje pristatomo paveikslo istorija. „Šv. Marijos Magdalietės ekstazė“ ilgą laiką buvo laikoma dingusiu kūriniu. Manoma, kad būtent šį paveikslą Karavadžas pasiėmė į paskutinę savo gyvenimo kelionę, vykdamas į Romą ir tikėdamasis ten sulaukti popiežiaus malonės. 1606 m. už žmogžudystę mirties bausme nuteistas menininkas buvo priverstas bėgti iš Romos ir kelerius metus slapstėsi įvairiose Italijos vietovėse. Vis dėlto į Amžinąjį miestą jis taip ir negrįžo – 1610 m., pakeliui į Romą, netoli Porto Erkolės miestelio mirė.
Iš trijų paveikslų, kuriuos Karavadžas gabeno kaip dovanas savo globėjams, du buvo laikomi dingusiais. Vienas jų – būtent „Šv. Marijos Magdalietės ekstazė“.
Tik 2014 m. paveikslas buvo netikėtai atrastas privačioje kolekcijoje Šveicarijoje, kur iš kartos į kartą buvo perduodamas nežinant tikrosios jo vertės ir autorystės. Žymiausi Karavadžo kūrybos tyrėjai – profesorė Mina Gregori ir profesorius Bertas Trefersas (Bert Treffers) – patvirtino, kad tai autentiškas kūrinys, laikytas dingusiu daugiau kaip keturis šimtmečius. Šis atradimas sulaukė didžiulio tarptautinės meno bendruomenės dėmesio.
Kultūros asociacijos „MetaMorfosi Eventi“ prezidentas dr. Pjetras Folena (Pietro Folena) pažymėjo, kad daugiau nei du dešimtmečius pasaulyje didžiųjų Italijos meno meistrų parodas organizuojančiai asociacijai ypač svarbu pirmą kartą tokio lygio kūrinį pristatyti Lietuvoje. Pasak jo, Valdovų rūmų muziejus yra tinkama erdvė tokiam dialogui, nes čia eksponuojami aukštos meninės vertės Italijos dailininkų ir Karavadžo sekėjų darbai, o originalus didžiojo meistro kūrinys šį pasakojimą prasmingai papildo.
Karavadžo gyvenimas buvo ne mažiau audringas nei jo kūryba. Milane gimęs menininkas Romoje tapo vienu žymiausių savo kartos tapytojų. Jis atsisakė idealizuoto Renesanso grožio sampratos ir modeliais dažnai rinkosi paprastus žmones – vargšus, benamius, gatvės gyventojus. Tokiu būdu religiniai siužetai įgavo neįprasto tikroviškumo ir emocinės jėgos.
Parodos kuratorė Daiva Mitrulevičiūtė atkreipia dėmesį, kad Karavadžas iš esmės pakeitė Europos tapybos raidą. Jo kūryboje atsisakoma manierizmui būdingo idealizavimo, religiniuose siužetuose imami vaizduoti tikri žmonės, jų emocijos, išgyvenimai ir kančia. Būtent ši žmogiškoji patirtis ir šiandien leidžia žiūrovui užmegzti tiesioginį ryšį su daugiau nei prieš keturis šimtus metų sukurtais kūriniais.
Menininkas buvo kaltinamas užpuolimais, muštynėmis, neteisėtu ginklų laikymu, o 1606 m. nužudęs žmogų buvo priverstas bėgti iš Romos. Vis dėlto net ir dramatiškas gyvenimas neužgožė jo tapybos reikšmės – šiandien Karavadžas laikomas vienu įtakingiausių visų laikų tapytojų.
Valdovų rūmų muziejaus generalinis direktorius dr. Vydas Dolinskas pabrėžia, kad vieno šedevro parodos yra plačiai paplitusi tarptautinė muziejinė praktika, leidžianti lankytojams susitelkti į vieną išskirtinį kūrinį ir jį pažinti platesniame istoriniame, kultūriniame kontekste. V. Dolinsko teigimu, muziejus jau ne vienus metus rengia tokio pobūdžio parodas, tačiau Karavadžo kūrinio atvykimas į Vilnių yra išskirtinis įvykis ne tik muziejui, bet ir visam Lietuvos kultūriniam gyvenimui.
Parodos rengėjų teigimu, Karavadžo kūryboje svarbiausia – tapybos poveikis žiūrovui. Kaip yra pastebėjusi prof. dr. Irena Vaišvilaitė, Karavadžo paveikslai pirmiausia paliečia žmogaus jausmus ir tik paskui kviečia juos analizuoti. Būtent ši emocinė jėga ir šiandien traukia milijonus lankytojų į pasaulio muziejus bei leidžia Karavadžo kūrybai išlikti gyvai praėjus daugiau nei keturiems šimtmečiams.
Parodos kuratoriai – dr. Vydas Dolinskas ir Daiva Mitrulevičiūtė. Paroda Valdovų rūmų muziejuje veiks iki birželio 29 dienos.
Nuotraukos – Vytauto Abramausko ir Mindaugo Kaminsko.
