Vienam žymiausių mokslininkų, ilgamečiam Varšuvos karališkosios pilies vadovui Andžejui Rotermundui – 85. Sveikinimai garbingo jubiliejaus proga!

Prof. habil. dr. Andžejus Rotermundas, 2026 m.

Valdovų rūmų atkūrimo ir ekspozicijų įrengimo konsultantas, ilgametis Varšuvos karališkosios pilies direktorius prof. habil. dr. Andžejus Rotermundas (Andrzej Rottermund) – vienas žymiausių Lenkijos klasicizmo ir romantizmo meno istorijos tyrinėtojų, muziejininkų ir muzeologų, Varšuvos karališkosios pilies atkūrėjų. 85-erių metų sukakties proga Varšuvos karališkoji pilis surengė maestro A. Rotermundui šventę – į muziejų susirinko profesoriaus kolegos, bičiuliai, svarbiausių Lenkijos kultūros institucijų vadovai.
 
Jubiliejaus proga perduotas sveikinimas ir nuo Valdovų rūmų muziejaus. Jo vadovas dr. Vydas Dolinskas savo ir visos Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų bendruomenės vardu nuoširdžiai sveikino jubiliatą ir išreiškė didžiausią pagarbą išskirtinio 85-ojo gimtadienio proga.
 
„Šią ypatingą dieną prisimename visas gražias ir šiltas akimirkas bei progas, kai turėjome galimybę bendradarbiauti, ypač Jums einant nepaprastai svarbias, įvairiapuses ir turiningas Varšuvos karališkosios pilies direktoriaus pareigas.
 
Mums didelė garbė, kad turėjome galimybę su Jumis bendrauti ir bendradarbiauti. Savo įžvalgiomis pastabomis, didžiule profesine patirtimi, draugiškais patarimais, padrąsinančiais žodžiais ir pavyzdžiu Jūs svariai prisidėjote prie sėkmingo mūsų muziejaus – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų Vilniuje – atkūrimo. Taip tapote neatsiejama ne tik Varšuvos karališkosios pilies, bet ir mūsų muziejaus istorijos dalimi. Jūsų aktyvus įsitraukimas, atsidavimas ir drąsa amžiams įeis į mūsų institucijos istoriją. Profesoriau, Jūs buvote vienas pirmųjų užsienio ekspertų, pasidalijusių su Lietuvos puse savo patirtimi saugant ir rekonstruojant karališkąją rezidenciją, taip pat muziejaus veiklos vystymo srityse. Kartu buvote vienas pirmųjų, kuris mus užtarėte ir padėjote atremti nepagrįstą kritiką ar skeptišką Valdovų rūmų rekonstrukcijos projekto vertinimą.
 
Taip pat negalima nepaminėti visų kitų Jūsų pastangų, kuriomis siekėte pabrėžti Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų atstatymo svarbą ir reikšmę. Reikėtų prisiminti paskaitas, per kurias buvo akcentuojamas muziejaus atkūrimo pagrįstumas, konsultacijas su Lietuvos specialistais, muziejaus darbuotojų kvietimus dalyvauti konferencijose ir parodų atidarymuose Varšuvoje, interviu žiniasklaidai, taip pat Lietuvos kultūros ministro kvietimą Jums eiti oficialaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų restauravimo ir interjero įrengimo klausimais konsultanto eksperto pareigas.
 
Visam laikui mūsų atmintyje išliks Jūsų 2013 m. pasakyti reikšmingi žodžiai, dalyvaujant Lietuvos Respublikos Prezidentei Daliai Grybauskaitei, kai buvo atverta pirmoji atkurta Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų dalis Vilniuje. Esame nepaprastai dėkingi, kad ir vėliau mus palaikėte savo patarimais ir padėjote mūsų naujai įkurtam muziejui įsilieti į didįjį muziejininkystės pasaulį. Būtent dėl šios paramos ir partnerystės galėjome kartu įgyvendinti tiek daug reikšmingų projektų.
 
Jubiliejaus proga norime Jums padėkoti už gausų indėlį puoselėjant istorinius Lenkijos ir Lietuvos ryšius ir už tai, kad visada nuosekliai pabrėžėte jų vertę bei reikšmę. Būdamas viena iškiliausių mūsų laikų kultūros ir mokslo asmenybių, Jūs jau seniai tapote neatsiejama mūsų kultūros ir istorijos dalimi. Mums, Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų darbuotojams, Jūs esate ir visada būsite ne tik brangus kolega, vienas artimiausių draugų ir pagalbininkų, bet visų pirma – Meistras ir žavios asmenybės pavyzdys. Linkime Jums tolesnės sėkmės profesinėje karjeroje, kad Jūsų neblėstanti energija ir kūrybinė aistra teiktų daug džiaugsmo ir nepamirštamų akimirkų. Taip pat linkime geros sveikatos, stiprybės ir energijos įgyvendinant ateities planus.
 
Su gilia pagarba ir nuoširdžia padėka mano ir viso Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų kolektyvo vardu – generalinis direktorius Vydas Dolinskas“.
 
Lenkijos akademinis autoritetas – Andžejaus Rotermundo asmenybė ir jo veikla
 
Vienu populiariausių profesoriaus veikalų yra laikomas „Lenkijos klasicizmas“. Žinomos ir mokslinės studijos „Karališkoji pilis – monarcho rezidencijos funkcijos ir paskirtis Švietimo epochoje“, „J. N. L. Durand ir Lenkijos architektūra XIX a. 1 pusėje“, „Klasicizmas ir romantizmas Lenkijoje“, „Varšuvos nacionalinio muziejaus rinkinių architektūrinių piešinių katalogas“ ir „Italų menininkai Stanislovo Augusto Poniatovskio dvare“. Profesorius yra parašęs vadovą po Varšuvos karališkąją pilį, po Karališkuosius ir Didžiuosius apartamentus.
 
Be daugelio iškilių pareigų ir meno tyrimų, A. Rotermundas buvo ir Lenkijos Meno istorikų sąjungos vadovu (1987–1991 m.), kultūros viceministru (1991 m.), ėjo Tarptautinės muziejų tarybos Lenkijos nacionalinio komiteto (1990–1996 m.) ir Lenkijos UNESCO komisijos pirmininko (2011–2015 m.) pareigas.
 
Žymus meno istorikas, akademinis autoritetas A. Rotermundas daugiausia dėmesio skyrė Varšuvos miestui, čia vykstantiems kultūros, meno reiškiniams, Varšuvos menininkams. Jis yra ir vienas iš Varšuvos architektūros paminklų atlaso sudarytojų. Karališkoji pilis Varšuvoje visada buvo jo didžiausia meilė – daugelį metų jis dirbo, kad užbaigtų jos rekonstrukciją ir padarytų ją dar didingesnę.
 
Per savo mokslinę veiklą profesorius visada daug dėmesio skyrė Lietuvos kultūros bei meno paveldui, Abiejų Tautų Respublikos laikų Lietuvos ir Lenkijos ryšiams. Kaip specialistas, turintis didelės praktinės patirties atkuriant istorines rezidencijas, A. Rotermundas Lietuvos kultūros ministro kvietimu buvo oficialus bei aktyvus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų atkūrimo ir ekspozicijų įrengimo konsultantas.
 
Varšuvos karališkąją pilį ir Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmus Vilniuje sieja ne tik bendri šeimininkai, bet ir politiniai, kultūriniai bei meniniai ryšiai. Varšuvoje rezidavo kelios lietuvių princesės iš Gediminaičių dinastijos bei Radvilų giminės, per Renesanso ir ankstyvojo Baroko epochas abiejose rezidencijose dirbo tie patys italų menininkai. Abi simbolinę reikšmę tautų valstybinėje savimonėje turinčios rezidencijos patyrė panašių sunaikinimų likimą ir abi jas nuspręsta atkurti, pritaikant muziejinėms bei reprezentacinėms reikmėms.
 
Su Varšuvos karališkąja pilimi ilgalaikio bendradarbiavimo sutartį Valdovų rūmų muziejus pasirašė dar 2009 metais. Bičiuliški santykiai, bendri muziejiniai, moksliniai projektai, specialistų mainų programos Valdovų rūmų muziejų su Varšuvos muziejininkais sieja ir šiandien.
 
 
Varšuvos karališkosios pilies ir Valdovų rūmų muziejaus nuotraukos
 

Susiję įrašai

Daugiau straipsnių

Skaudžios istorijos ir jų pamokos – „Varšuvos-Vilniaus kolokviumuose“

Skaudžios istorijos ir jų pamokos – „Varšuvos-Vilniaus kolokviumuose“

20260604

Valdovų rūmų muziejuje tęsiasi ciklas „Varšuvos-Vilniaus kolokviumai“. Šį kartą apie politiką, valstybių istoriją žinomi rašytojai, teisės specialistai, sociologai ir istorikai diskutuos tema „Karo nusikaltimai be senaties: nuo Katynės iki Bučos“. Diskusija vyks 2026 m. birželio 10 d. 18.00 val. Valdovų rūmų muziejuje.
 

Plačiau

Pakeliui į susitikimą su Karavadžu

Pakeliui į susitikimą su Karavadžu

20260604

Visiems, besilankantiems Valdovų rūmų muziejuje ir skubantiems pamatyti Karavadžo šedevrą „Šv. Marijos Magdalietės ekstazė“, siūlome einant Atkurtų istorinių interjerų maršrutu atkreipti dėmesį ir į kitus antrame ir trečiame aukštuose eksponuojamus paveikslus. Prie su Karavadžo gyvenimu ar kūryba vienaip ar kitaip susijusių meno kūrinių, etikečių stoveliuose, lankytojai ras sudėtus rausvus taškelius – taip sužymėti Karavadžo mokytojų, sekėjų ar jo priešininkų sukurti paveikslai, esantys Valdovų rūmų muziejaus kolekcijoje ir mecenato dr. Prano Kiznio galerijoje.

Plačiau

Parodoje – Karavadžo paveikslas, laikytas dingusiu ilgus šimtmečius

Parodoje – Karavadžo paveikslas, laikytas dingusiu ilgus šimtmečius

20260603

Valdovų rūmų muziejus pristato vieno žymiausių pasaulio dailininkų – Karavadžo (Caravaggio) – kūrybą. Nuo birželio 3 d. muziejuje eksponuojamas Mikelandželo Merizio, geriau žinomo kaip Karavadžas (1571–1610), paveikslas „Šv. Marijos Magdalietės ekstazė“. Tai pirmas kartas, kai Lietuvoje surengtoje parodoje galima išvysti autentišką šio genijaus kūrinį.

Plačiau

Publikuota: 2026-05-13 00:13 Atnaujinta: 2026-05-13 16:01
smart foreash ccms6
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti lankytojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo ir slapukų politika