Publikuota 20260326
Valdovų rūmų muziejaus specialistai parengė Lietuvos pedagogams skirtą kvalifikacijos tobulinimo programą „Kūrybiški įrankiai ugdymo efektyvumui“. Mokytojai buvo kviečiami dalyvauti 60 valandų trukmės kursuose, vykusiuose tiek gyvai, tiek nuotoliu. Jų metu muziejaus profesionalai aiškino, kaip galima patraukliai mokiniams pristatyti valstybę ir visuomenę pasitelkiant istorinį objektą – Valdovų rūmus.
„Gyvenimo kasdienybė ir jos istorijos yra tai, kas mokiniams leidžia artimiau suvokti praeitį, – sako mokymų organizatorė, Valdovų rūmų muziejaus Edukacijos skyriaus vedėja Lirija Steponavičienė. – Visi mes ryškiau prisimename emocijas nei sausus faktus, lengviau suvokiame reiškinį ar istorinį faktą, kai galime jį susieti su konkrečia vieta ar mažomis kasdienėmis detalėmis. Tokiais principais remiamės priimdami lankytojus Valdovų rūmų muziejuje ir per ilgesnį laiką, galima sakyti, savo kailiu patyrėme, kas labiausiai sudomina ir paveikia jauną ar vyresnį žmogų.“
Rengdami šiuos mokymus muziejininkai rėmėsi bendrojo ugdymo programomis, bet pasiūlė į Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės, carinės okupacijos ir jau moderniųjų laikų istoriją pažvelgti iš naujų požiūrio taškų. Pavyzdžiui, aptarti, kaip istorinius procesus lemia visuomenės atmintis, kuo svarbūs valstybės rezidenciniai pastatai, tokie kaip Valdovų rūmai, ir ką reiškia tokių statinių sunaikinimas ar atkūrimas. Pasak muziejininkų, kartais ir vienas daiktas gali įkvėpti kurti istoriją, todėl mokytojai buvo supažindinami su įdomiausiais Valdovų rūmų muziejuje eksponuojamais archeologiniais radiniais.
Atskirus užsiėmimus nuotoliu ir gyvai parengė jungtinė muziejaus specialistų komanda. Valdovų rūmų muziejaus vadovas, kultūros istorikas dr. Vydas Dolinskas pristatė rūmų atkūrimo koncepciją ir istorinės atminties saugojimo svarbą. Edukacijos metodininkė dr. Nelija Kostinienė pasiūlė pasakojimą apie praeitį kurti remiantis pasirinktais paveldo objektais, taikant naratyvinio žaidimo (NEPL) metodiką. Archeologai Inga Šildiajevaitė, Egidijus Ožalas ir Gintautas Striška pateikė ne vieną pavyzdį, kaip bendrojo ugdymo programas derinti su kultūrine edukacija. Apie brangakmenius ir valdovo dvaro aplinkoje dėvėtus papuošalus pasakojo archeologė dr. Rasa Gliebutė. Turtingus ir įvairiapusius muziejaus rinkinius pristatė jų kuratoriai dr. Irutė Kaminskaitė, Arūnas Kalėjus ir Dalius Avižinis. Kultūros istorikė prof. dr. Ieva Kuizinienė atskleidė, kad tokie praeities prabangos pavyzdžiai kaip gobelenų kolekcijos suteikia daug vizualios informacijos apie Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ryšius su kitomis Europos valstybėmis ir jų valdovais.
Kovo mėnesio pradžioje pedagogai mokymuose dalyvavo gyvai ir turėjo unikalią galimybę apsilankyti Valdovų rūmų muziejaus „virtuvėje“ – restauratorių dirbtuvėje. Restauratoriai ir tyrėjai Mantvidas Mieliauskas, dr. Rūtilė Pukienė, Deimantė Baubaitė, Jurgita Kalėjienė pasiūlė mokytojams kartais pasitelkti žinias apie tai, kaip atgimsta ir ką pasakoja senieji daiktai. Pedagogams patraukliai pristatytos odos, stiklo, molio, medžio ir metalo vertybių restauravimo subtilybės bei netikėti niuansai. Mokytojai teigė nuoširdžiai nustebę, kad ir istorinio pobūdžio muziejuje galima sužinoti apie realų STEAM ugdymo metodų taikymą. Po seminaro dalyviai turėjo progą kartu su rinkinio kuratoriais gyvai apsilankyti ir vertybių saugyklose.
Istorikė dr. Ramunė Šmigelskytė-Stukienė pasiūlė provokuojančią temą apie Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės biurokratus ir atskleidė, kuo skiriasi bajorų demokratija ir konstitucinė monarchija. Lirija Steponavičienė išsamiau, nei skelbiama vadovėliuose, papasakojo apie valstybės valdymo institucijas ir teisinius dokumentus.
Kalbėti apie valdovų kasdienybę, kaip vaizduotę žadinančią istorijos pamokų iliustraciją, pasiūlė rinkinio kuratorė dr. Irutė Kaminskaitė, pristačiusi šukas ir veidrodžius iš Valdovų rūmų muziejaus rinkinio. Kultūros istorikė dr. Rasa Leonavičiūtė-Gecevičienė atskleidė istorinės Bonos Sforcos (Bona Sforza) virtuvės paslaptis. Lektorė dr. Toma Zarankaitė-Margienė priminė šiandien jau beveik muziejine retenybe tapusį medžioklės būdą su sakalais. Apie tai, kiek laiko užtrunka surengti parodą muziejuje ir ko iš to gali pasimokyti mokyklų kolektyvai, rengdami parodas savo aplinkoje, pedagogams pasakojo dr. Živilė Mikailienė. Lirija Steponavičienė dalijosi įžvalgomis, kiek gido pastangų ir laiko pareikalauja ekskursijos parengimas ekspozicijoje ar parodoje. Pristatydami kiekvieną istorinę epochą ir polemizuodami dėl jų chronologijos bendrojo ugdymo programose, lektoriai pedagogams siūlė kiekvienai istorinei epochai parinkti savitą, mokinius įtraukiantį teorijos dėstymo būdą.
Po du mėnesius trukusių nuotolinių seminarų ir gyvų susitikimų muziejuje kovo 27 d. mokymų dalyviai paskutiniame seminare apibendrins veiklos rezultatus bei dalysis savo įspūdžiais ir įžvalgomis.
Kvalifikacijos tobulinimo programa įgyvendinta Kaišiadorių švietimo centro užsakymu, paslaugos pirkėjas – Kauno miesto savivaldybės administracija, pirkusi kultūrinio ugdymo mokymus „Tūkstantmečio mokyklų“ programoje dalyvaujančių Kauno miesto savivaldybės mokyklų ir tinklaveikos būdu dalyvaujančių mokyklų vadovams ir mokytojams.
Nuotraukų autorius Vytautas Abramauskas.
