Publikuota 20251204
Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras, įvertinęs per ikiteisminį tyrimą surinktus duomenis, priėmė nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą dėl radinio pasisavinimo (pagal Baudžiamojo kodekso 185 str.). Toks sprendimas priimtas konstatavus, kad nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas š. m. liepos mėnesį siekiant įvertinti piliečio S. P. pareiškime ir skunde nurodytas aplinkybes apie galimą didelės mokslinės, istorinės ir kultūrinės reikšmės vertybių, svarbių Lietuvos valstybingumui ir visuomenei, dalies pasisavinimą. Pareiškėjas nurodė, jog [...] visuomenei galėjo būti atskleisti ir pateikti ne visi radinio objektai.
Nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą konstatuota, kad per ikiteisminį tyrimą negauta objektyvių duomenų apie tai, kad [...] buvo nuslėpta ar nutylėta apie kitų daiktų suradimą. Atliekant tyrimą negauta duomenų, kad kokių nors kitų vertybių, be tų, kurios buvo išviešintos, buvo surasta.
Nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą pažymima, kad baudžiamoji teisė yra kraštutinė priemonė, nustatanti atsakomybę ir taikoma už pavojingas veikas, o ne formalius ar juo labiau menamus pažeidimus.
Lietuvos ir Lenkijos valdovų laidojimo insignijos saugotos nuo karo pavojų
2024 m. gruodžio 16 d. Vilniaus arkikatedros požemiuose Vilniaus arkivyskupijos ir Bažnytinio paveldo muziejaus atstovai su dalyvauti pakviestais Valdovų rūmų muziejaus specialistais atskleidė prieš aštuoniasdešimt penkerius metus paslėptų Lietuvos ir Lenkijos valdovų regalijų paslaptį. Buvo atverta slaptavietė, kurioje, greičiausiai 1939 m., prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, paslėptos karališkosios insignijos.
Slėptuvėje rastos Lietuvos ir Lenkijos valdovo Aleksandro Jogailaičio, taip pat Žygimanto Augusto sutuoktinių Elžbietos ir Barboros įkapėms skirtos insignijos: Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Aleksandro karūna, Elžbietos Habsburgaitės karūna, grandinė, medalionas, žiedas ir karsto lentelė, Barboros Radvilaitės karūna, skeptras, valdžios obuolys, trys žiedai, grandinė ir dvi karsto lentelės.
Slaptavietėje taip pat buvo aptiktos šešios sidabrinės plokštelės, puošusios Šv. Kazimiero koplyčią, ir nemažai votų: žiedų, auskarų, kryželių, kelios vyskupų insignijos. Rasta ir Vilniaus vyskupo Benedikto Vainos karsto plokštelė.
Šiuo metu rastos vertybės yra įrašytos į Kultūros vertybių registrą, jų savininku yra laikoma Vilniaus arkivyskupija. Vilniaus apygardos prokuratūros nutarime teigiama, kad Vilniaus arkivyskupijos atstovų veiksmai, esant jų įsitikinimui, kad būtent Vilniaus arkivyskupija yra paslėptų 1939 m. vertybių, kurios buvo surastos, savininkas, kad savininku ją laikė ir Kultūros paveldo departamentas, negali būti vertinami nusikalstamais.
Nuotraukos – Mindaugo Kaminsko
