Savaitės eksponatas

Pradžia  |  Lankytojams  >  Savaitės eksponatas  >  Stalinis laikrodis

Stalinis laikrodis

Augsburgas, Vokietija, XVII a.
Vario lydinys, geležis, stiklas, raižymas, liejimas, tekinimas, auksavimas
10 x 14 x 14 cm
Įrašas: „Christoph Müller Aug“
Inv. Nr. VR-662
Pirminės apskaitos Nr. GEK 706
Laikrodis 2011 m. gruodžio 12 d. įsigytas „Antiquitäten Markus Kral e.U.“ antikvariate (Austrija)

Nuo seniausių laikų žmonės gyveno pagal gamtos ritmą, ir įvairūs jos ženklai padėdavo nuspėti laiką. Žmogui buvo labai svarbu nustatyti tikslų laiką, todėl sukurta įvairių laiko skaičiavimo prietaisų. Tačiau ryški pažanga įvyko Viduramžiais, kai atsirado mechaninių svarsčiais varomų laikrodžių. Pirmieji tokie laikrodžiai sukurti XIII a. pabaigoje, tačiau daugiau žinių yra apie XIV a. laikrodžius. Jie būdavo montuojami bokštuose ir bažnyčių varpinėse, o varpų dūžiai pranešdavo valandas. 1510 m. Niurnbergo meistras Peteris Henleinas (Peter Henlein) sukūrė pirmą nešiojamąjį laikrodį, kurio mechanizmas buvo varomas prisukamąja spyruokle. Nors pirmieji spyruokle varomi laikrodžiai turėjo tik vieną rodyklę ir rodė tik valandas, tais laikais tai buvo didžiulė pažanga. Nuo XVI a. pradėta gaminti įvairius nešiojamuosius ir stalinius mechaninius laikrodžius. XVII a. atsiranda minutes rodanti rodyklė.

Jau XVI a. yra žinoma apie laikrodžius Lietuvoje. Žygimanto Augusto dvare Vilniuje dirbo laikrodininkai. Šis valdovas turėjo keletą laikrodžių, kuriuos buvo gavęs dovanų ir pirkęs. Žygimanto Augusto motina Bona Sforca (Sforza) turėjo du laikrodžius, kurie minimi jos daiktų sąraše, sudarytame po mirties 1557–1558 metais. XVII a. valdęs Žygimantas Vaza net ir pats kartu su tikrais laikrodininkais yra bandęs kurti laikrodžius. Didikai taip pat pradėjo naudoti mechaninius nešiojamuosius laikrodžius. Pavyzdžiui, Leono Sapiegos žmona Darata Firlejūtė antkapiniame paminkle vaizduojama su pakabinamuoju laikrodžiu. Ir atrodo, kad dalis mechaninių laikrodžių buvo pagaminta vietoje, nes jau XVI a. pab. – XVII a. Vilniuje dirbo daug laikrodininkų, tokių kaip Hansas Honefeltas (Hans Honefelt), Johanas Klasenas (Johann Klassen), Jokūbas Gierkė (Jacob Gierke) ir Teodoras Tarasovičius (Teodor Tarasowicz).

Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų rinkinyje yra XVII a. Augsburge sukurtas laikrodis. Tai stalinis taisyklingo keturkampio formos laikrodis su tekintomis kojelėmis. Jis jau turi ir valandinę, ir minutinę rodykles. Yra puošniai dekoruotas, jo sienelėse įstiklintos ertmės, pro kurias matyti laikrodžio mechanizmas. Ypač dekoruota vidinė laikrodžio dalis, puošta augalų, gėlių ir paukščio figūromis. Įrašas vidinėje dalyje rodo, kad laikrodį sukūrė Augsburgo meistras Kristupas Miuleris (Christoph Müller).

Medžiagą parengė Dalius Avižinis
Fotografas Vytautas Abramauskas

Panaudota literatūra:
Link-Lenczowska S. Zegary i zegarki w zbiorach Zamku Królewskiego na Wawelu / Clocks and watches in the collection of the Wawel Royal Castle, Kraków, 2013, s. 8–20.
Visuotinė lietuvių enciklopedija, t. 11, vyr. redaktorius A. Račis, Vilnius, 2007, p. 434.