Savaitės eksponatas

Pradžia  |  Lankytojams  >  Savaitės eksponatas  >  Knyga ,,Limites Regni Poloniae et Magni Ducatus Litvaniae“

Knyga ,,Limites Regni Poloniae et Magni Ducatus Litvaniae“

Motiejus Dominykas Dogelis (Maciej Dominik Dogiel, 1715–1760)
Vilnius, 1758
Lotynų k., lenkų k.
Popierius, oda; 20,3 x 24,4 cm
Inv. Nr. VR-215
 
Eksponatą 2007 m. iš privataus asmens būsimam Valdovų rūmų muziejui įsigijo Lietuvos nacionalinis dailės muziejus. 2009 m. gegužės 27 d. jis perduotas Nacionaliniam muziejui Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmams.
 
Knyga ,,Limites Regni Poloniae et Magni Ducatus Litvaniae“ (liet. „Lenkijos Karalystės ir Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės sienos“) – istorinių šaltinių, susijusių su Lenkijos Karalystės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės sienų atribojimais, rinkinys, sudarytas ir išleistas Motiejaus Dominyko Dogelio.
Motiejus Dominykas Dogelis (Maciej Dominik Dogiel, 1715–1760) – iš Lydos pavieto kilęs intelektualas, istorikas, diplomatijos specialistas, pijorų vienuolių ordino narys, vienas reikšmingiausių Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės šaltinių leidėjų. Mokėsi Ščiutino (dab. Baltarusia) pijorų mokykloje, nuo 1730 m. – šios vienuolijos narys. 1744–1746 m. studijavo filosofiją Leipcigo, Strasbūro, Paryžiaus universitetuose. Mokytojavo pijorų mokyklose, 1747 m. tapo Vilniaus pijorų kolegijos rektoriumi, šalia kurios 1754 m. įsteigė spaustuvę. Aktyviai dalyvavo to meto intelektiniame gyvenime, palaikė Stanislovo Konarskio (Stanisław Konarski, 1700–1773) vykdytą pijorų mokyklų reformą, per kurią nutolta nuo jėzuitiškojo edukacijos modelio, pijorų mokyklose įsteigti pensionai, įvesti gamtos mokslai, daug dėmesio skirta mokytojų kvalifikacijai gerinti, diegti nauji mokymo metodai.
M. D. Dogelis buvo ne tik svarbus asmuo Vilniaus pijorų mokyklų sistemoje, bet ir reikšmingai prisidėjo prie Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorinių šaltinių publikavimo. 1748 m., Lietuvos pakancleriui Mykolui Frederikui Čartoriskiui (Michał Fryderyk Czartoryski, 1696–1775) užtarus ir Lenkijos karaliui bei Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Augustui III (1696–1763, valdė 1733–1763) leidus, pradėjo rinkti Lietuvos ir Lenkijos sutarčių su užsienio valstybėmis dokumentus, kuriuos planavo išspausdinti. M. D. Dogelis manė, kad tai bus naudingas leidinys tiek besimokantiesiems, tiek dirbantiesiems diplomatijos srityje. Medžiagą šiam rinkiniui M. D. Dogelis rinko Prancūzijos, Nyderlandų, vokiškų žemių archyvuose, bibliotekose ir privačiose kolekcijose, Lenkijoje, su M. F. Čartoriskio protekcija turėjo galimybę prieiti prie Lenkijos Karalystės lobyne saugotų svarbiausių dokumentų, naudojosi Lenkijos Karūnos Metrika, Lietuvos Metrika, privačiais didikų archyvais. Svarbiausiu M. D. Dogelio indėliu į Lietuvos istorijos mokslą laikomas 1758 m. pradėtas leisti „Codex diplomaticus Regni Poloniae et Magni Ducatus Lithuaniae“ (liet. „Lenkijos Karalystės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės aktų kodeksas). Iš aštuonių M. D. Dogelio parengtų tomų išspausdinti tik pirmasis (1758), ketvirtasis (1764) ir penktasis (1759).
1758 m. išėjo ne tik pirmasis leidinio „Codex diplomaticus“ tomas, tačiau ir kitas svarbus M. D. Dogelio sudarytas leidinys – „Limites Regni Poloniae et Magni Ducatus Litvaniae“, pirmoji Lietuvos ir Lenkijos valstybių sienų istorija. Iš įvairių Europos dokumentų saugyklų M. D. Dogelis surinko dokumentus, susijusius su Lenkijos ir Lietuvos bei jų kaimynių – Prūsijos, Livonijos, Maskvos, turkiškų žemių, Voluinės ir kitų Lenkijos pavietų – ribomis, nustatytomis oficialiais dokumentais. Taip pat skelbti dokumentai, kuriuose aprašomos sienos tarp Lietuvos ir Lenkijos. Leidinyje skelbiami XIV–XVIII a. valstybinių ribų aprašymai. Leidinys buvo dedikuotas Abiejų Tautų Respublikos visuomenės veikėjui, Naugarduko vaivadai, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės stalininkui Juozapui Aleksandrui Jablonovskiui (Józef Aleksander Jabłonowski, 1711–1777), kurio archyve Liachovičuose (dab. Baltarusia) M. D. Dogelis rinko dokumentus savo publikacijoms. Knyga išspausdinta Vilniuje M. D. Dogelio įkurtoje (remiantis Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Augusto III 1754 m. lapkričio 16 d. išduota privilegija) pijorų spaustuvėje. Tai buvo gerai įrengta, moderni spaustuvė su iš Prancūzijos pargabentais spausdinimo įrenginiais. Spaustuvė veikė 1754–1836 metais.
 
Medžiagą parengė Rasa Leonavičiūtė-Gecevičienė
 
Naudota literatūra
 
Antanavičius D., Dubonis A., Ragauskienė R., Šmigelskytė-Stukienė R. Susigrąžinant praeitį. Lietuvos Metrikos istorija ir tyrimai, Vilnius, 2016, p. 175, 226–228.
Ausz M. G. „Szkoły pijarskie na terenie Białorusi“, in: Studia Białorutenistyczne, 2017, nr 11, s. 11–27.
Bucevičiūtė L. Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė XV–XV a. Valstybės erdvės ir jos sienų samprata, Kaunas, 2015, p. 31.
Konopczyński W. „Dogiel, Maciej“, in: Polski Słownik Biograficzny, t. 5, red. W. Konopczyński, Kraków, 1939–1946, s. 280–282.
Kurkowski J. „Z dziejów polskiego edytorstwa źródeł historycznych Maciej Dogiel (1715–1760)“, in: Analecta. Studia i materiały z dziejów nauki, 2006, nr 15/1–2 (29–30), s. 89–157.
Lenkijos-Lietuvos valstybės padalijimų dokumentai, d. 1: Sankt Peterburgo konvencijos, sud. R. Šmigelskytė-Stukienė, Vilnius, 2008, p. 52.
Lesiak-Przybył B. „Starodruki pochodzące z Archiwum Aktów Dawnych Miasta Krakowa w zasobie bibliotecznym Archiwum Narodowego w Krakowie. Wstępne rozpoznanie, analiza proweniencji“, in: Krakowski Rocznik Archiwalny, t. 26, 2020, s. 73–97.
Narbutas S. „Knygų leidyba“, in: Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos kultūra. Tyrinėjimai ir vaizdai, sud. V. Ališauskas [ir kt.], Vilnius, 2001, p. 260–275.
Puchowski K. „Pijarskie Collegium Nobilium w Wilnie. Korzenie i konteksty“, in: XVIII amžiaus studijos, t 5: Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė. Luomas. Pašaukimas. Užsiėmimas, sud. R. Šmigelskytė-Stukienė, Vilnius, 2019, p. 107–143.
Raila E. „Švietimo reforma ir mokslas“, in: Lietuva: 1009–2009, sud. T. Račiūnaitė, R. Janonienė, A.  Butrimas, Vilnius, 2009, p. 297–303.
Ulčinaitė E., Jovaišas A. Lietuvių literatūros istorija: XIII–XVIII amžiai, Vilnius, 2003, p. 355.
Užtupas V. Lietuvos spaustuvės: 1522–1997, Vilnius, 1998, p. 425.
Vaškelienė A. „Literary Theory in the Eighteenth-Century Grand Duchy of Lithuania: From the Classical Tradition to Classicism“, in: Interlitteraria, 2018, No. 23/2, p. 295–311.
Vaškelienė A. „Etiketas ir buitis reformuotoje XVIII a. antrosios pusės Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės pijorų edukacijoje: lyginamasis tyrimas“, in: XVIII amžiaus studijos, t. 4: Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė. Visuomenė. Kasdienybės istorija, sud. R. Šmigelskytė-Stukienė, Vilnius, 2018, p. 73–96.