Savaitės eksponatas

Pradžia  |  Lankytojams  >  Savaitės eksponatas  >  Apavo pora

Apavo pora

XIII a. pab.
Oda
Matmenys: pusporė Nr. 1 – ilgis apie 23,2 cm, plotis apie 8,5 cm, išlikęs aukštis (kulno dalyje) apie 5,5 cm; pusporė Nr. 2 – ilgis apie 23 cm, plotis apie 8 cm, išlikęs aukštis (kulno dalyje) apie 6,5 cm
Kuncevičius A. Vilniaus Žemutinė pilis. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų rytinio korpuso šiaurinio priestato archeologinių tyrimų 2014–2015 m. ataskaita, radinių inv. Nr.: 1806, 1809, 1813, 1814, 1816 (pusporė Nr. 1); 1807, 1810, 1811, 1812, 1815 (pusporė Nr. 2).
Restauravo Jurgita Kalėjienė, rest. prot. Nr. 506/18580 (Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai)
Morfologinius odos tyrimus atliko Jurgita Kalėjienė, tyrimų Nr. ORN-62 ir ORN-63 (Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai)
Odos rauginimo būdą nustatė restauravimo technologė dr. Medeina Steponavičiūtė (Vilniaus universitetas), tyrimo Nr. KT-504
Dažiklių tyrimus atliko restauravimo technologė dr. M. Steponavičiūtė (Vilniaus universitetas), tyrimo Nr. KT-504
 
2014–2015 m. vykdytų Vilniaus Žemutinės pilies teritorijos archeologinių tyrimų duomenys atskleidė nuostabų XIII a. pabaigos Lietuvos istorijos epizodą. Tuo laikotarpiu kūrėsi Vilniaus miestas, formavosi Lietuvos valstybė. Šalia Ankstyvosios mūrinės pilies rastame mediniame pastate, kurio statyba, remiantis dendrochronologiniais tyrimais, datuojama 1281–1282 m., aptikti unikalūs radiniai: polichromine tapyba ir kaulo bei rago detalėmis puoštas medinis balnas; odinė balno aptrauka su sparnais; mediniai drožinėti kamantai; augaliniais ornamentais dekoruota ąžuolinė buožės galva; auksinis žiedas; siuvinėtas auliukinis bei kiti radiniai, neabejotinai priklausę to meto diduomenei.
Čia buvo aptikta ir unikali avalynės pora, išsiskirianti pirmiausia savo konstrukcija: ji pasiūta be atskirų pado detalių – apavo apačia suformuota sulenkus ir išilginėmis siūlėmis susiuvus viršaus detales. Ši avalynė pasiūta iš plonos augalinio rauginimo ožkos odos, tik apačioje įsiūtos augalinio rauginimo galvijų odos juostelės, skirtos apatinės dalies sandarumui užtikrinti. Stebina subtilus ir kruopštus šį apavą pasiuvusio batsiuvio darbas: siūta itin mažo žingsnio, tolygiais dygsniais, plonu siūlu. Avalynės pusporės neprofiliuotos dešinei ar kairei kojai: gali būti, kad jos buvo avimos pakaitomis.
Plaunant apavo detales, trumpam išryškėjo jų tamsiai raudonas atspalvis. Tai paskatino atlikti išsamius tyrimus, kurie patvirtino hipotezę, kad apavas greičiausiai buvo dažytas organiniais dažikliais – raudona spalva. Viduramžiais raudona spalva simbolizavo prabangą ir buvo išskirtinis aukštuomenės atributas.
Įdomu tai, kad avalynės pusporės aptiktos nupjautu viršumi, sukištos viena į kitą. Apavo viršutinė dalis dažnai buvo nupjaunama, ketinant ją panaudoti kitiems dirbiniams gaminti. Remiantis šia prielaida, galima manyti, kad šios avalynės pirminis pavidalas turėjo būti aulinių arba bent jau pusaulinių tipo, kad nupjautoji jos dalis būtų pakankamos apimties ir tiktų antriniam panaudojimui. Avalynės viršus nupjautas dailiai ir simetriškai. Galima manyti, kad savininkas dar ketino ir ateityje avėti šį apavą,  tik jau kitu pavidalu – kaip batelius...
 
 
Medžiagą parengė Jurgita Kalėjienė
Fotografai Vytautas Abramauskas, Jurgita Kalėjienė
Dailininkas Mantvidas Mieliauskas
 
Naudota literatūra
Baubaitė D., Blaževičius P., Kalėjienė J., Pukienė R. „Oldest saddle in Lithuania: from the trench to the showcase“, in: Dilemmas. Solutions. The 12th Baltic states triennial conservators’ meeting, ed. J. Senvaitienė, Vilnius, 2020, p. 46–61.
Baubaitė D., Pukienė R., Steponavičiūtė M. „XIII a. II p. polichromuoto balno iš archeologinių tyrimų Vilniaus Žemutinės pilies teritorijoje tyrimai ir konservavimo problematika“, in: Restauravimo slėpiniai: kūrinių kelias į gyvąjį meno vertybių pasaulį. Lietuvos restauratorių konferencijos pranešimų rinkinys, sud. R. Kasiulytė, V. Lukšėnienė, R. Švelnikas, Vilnius, 2016, p. 19–26.
Puškorius A. „Senojo odinio apavo terminija“, in: Lietuvos archeologija, t. 30, Vilnius, 2007, p. 229–256.